Nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, 2023 metų „Noramedos“ rezultatai buvo jos atsparumo įrodymas. Įmonei ne tik pavyko išlaikyti 7 proc. didesnes pajamas, palyginti su 2022 m. (28,3 mln., palyginti su 26,3 mln.), bet ir reikšmingai, 130 procentų, išauginti pelną.
„Būdami realistai, pajamų augimo neplanavome, siekėme išlaikyti pardavimus tame pačiame lygyje kaip ir 2022 m., todėl metai buvo geresni nei tikėjomės“, – sako Audrius Leiva, „Norameda“ direktorius. „Rezultatus daugiausiai nulėmė profesionalios komandos pastangos, kuria visada malonu didžiuotis.“
Žvelgiant į rezultatus pagal šalis, Latvijoje ir Estijoje „Norameda“ pajamos augo sparčiau (atitinkamai 19 ir 9 proc.), o pelningumas buvo didesnis nei Lietuvoje.
Anot A. Leivos, konkurencija ir vaistų kainų reguliavimas Lietuvoje lėmė mažesnes kainas. Kai kuriais atvejais „Norameda“ net buvo priversta nutraukti kai kurių vaistų tiekimą, nes tai nebebuvo ekonomiškai naudinga.
Nepaisant įėjimo į rinką fazės, „Norameda“ filialas Lenkijoje 2024 m. turėtų augti. Tikimasi, kad komandai išplėtus gaminių asortimentą ir į kompensuojamųjų sąrašą įtraukus naują vaistą nuo retos neurologinės ligos, tai atsilieps verslo rezultatuose.
„Tai padės mums sustiprinti pozicijas Lenkijoje“, – įsitikinęs „Norameda“ direktorius.
Visgi, A. Leiva, kalbėdamas apie 2024-uosius, išlieka konservatyvus. Priežastys tos pačios: intensyvi konkurencija, krentančios vaistų kainos, ilgas kompensuojamųjų vaistų laukimas Baltijos farmacijos rinkoje.
Nors Baltijos šalys kasmet išleidžia daugiau vaistų kompensavimui, vaistų prieinamumas dar turi pasivyti Vakarų Europos šalis.
„Farmacijos rinka yra stipriai reguliuojama“, – sako „Norameda“ vadovas. „Nuolat kyla iššūkių: griežti kokybės reikalavimai sandėliavimui ir transportavimui, vaistų tiekimas pakuotėse su valstybine kalba, nepageidaujamų reakcijų į vaistus stebėjimas ir kt. Tuo pačiu metu kainos yra reguliuojamos ir turėtų būti vienos žemiausių Europoje. Turime nuolat stebėti, keisti asortimentą ir būti lankstūs bei efektyvūs.“