Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo infekcijų ir nuo kitų genetiškai jam svetimų medžiagų. Tai – organų, ląstelių ir biologiškai aktyvių medžiagų sistema, kurios užduotis apginti nuo visko, kas genetiškai svetima. Imuninės sistemos organus mūsų organizme galime suskirstyti į pirminius (kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka – juose vyksta imuninės sistemos ląstelių gamyba ir diferencijacija) ir į antrinius (adenoidai, tonzilės, limfiniai mazgai, blužnis, plonojo žarnyno pejerio plokštelės, apendikso atauga – juose vyksta kova su organizmui svetimais agentais) organus.
Taip pat imuninė sistema skirstoma į įgimtą ir įgytą.
Įgimtas imunitetas (nespecifinis) – tai apsigynimo mechanizmai, kuriuos žmogus turi dar prieš susidurdamas su ligų sukėlėjais ar kitomis organizmui svetimomis medžiagomis. Šiai sistemai priklauso fiziniai ir cheminiai barjerai (oda, gleivinės, riebalų rūgštys), imuninės sistemos ląstelės (fagocitai ir kitos ląstelės) bei įvairios biologiškai aktyvios medžiagos.
Įgytas imunitetas (specifinis) – tai apsigynimo mechanizmai, kurie pradeda veikti tik organizmui susidūrus su infekcija ar genetiškai svetimomis medžiagomis ir yra joms specifiški. Šiai sistemai priklauso įvairios imuninės sistemos ląstelės (T ir B limfocitai, APL).
Žmogaus imuniteto visavertiškumas priklauso nuo šių organų, ląstelių bei medžiagų geros funkcijos bei tarpusavio sąveikos. Tai yra sudėtinga savireguliacinė sistema. Sutrikus vienai jos grandžiai gali išsiderinti visas imunitetas.
Imuninis atsakas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugelis imuninės sistemos grandžių. Patogenui patekus į organizmą, pirmiausia jis turi įveikti odos, kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos gleivinės barjerus. Jeigu šie barjerai įveikiami, infekciją naikina neutrofilai, makrofagai ir kitos ląstelės fagocitozės būdu. Makrofagai yra vienos svarbiausių ląstelių, dalyvaujančių imuninio atsako mechanizme ir jų aktyvumas turi didelę reikšmę ligos išsivystymui.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dažnai sergantys yra vaikai, kurie auga šeimoje bei nelanko vaikų kolektyvų ir peršalimo ligomis serga dažniau nei 4 kartus per metus. Na, o vaikai, kurie lanko vaikų kolektyvus, vertinami kaip dažnai sergantys, jei serga dažniau nei 10-11 kartų per metus. Kvėpavimo takų ligos sudaro 80-85% visų vaikų ligų, iš jų – 90-93% yra kvėpavimo takų infekcijos bei gripas.
Šios ligos ypatingai padažnėja rugsėjo-gruodžio mėnesiais, kada vaikai pradeda lankyti darželius, mokyklas, turi reikšmės ir prisidedantis emocinis bei fizinis krūvis. Kvėpavimo takų infekcijomis vaikai dažnai serga iki pat gegužės mėnesio. Kolektyvą lankantys vaikai dėl dažnų kontaktų su sergančiaisiais bei nebrandžios imuninės sistemos šiomis ligomis serga ypač dažnai. Na, o kūdikius auginančios mamos turi sergėti savo mažąsias atžalas ne tik nuo sloguojančių bei kosinčių artimųjų, bet ir nuo darželinio amžiaus brolių ar seserų. Tai nelengva užduotis, nes apsaugoti nuo sergančiųjų ar nuo infekcijos nešiotojų visiškai tikriausia neįmanoma. Vistik protingos ir šeimos sveikata besidominčios mamos gali padėti savo mažyliams. Pagrindinė apsauga, žinoma, yra žindymas, grynas oras, grūdinimas, kūdikio higienos laikymasis. Vis dėlto kvėpavimo takų infekcijos mažamečiams yra neišvengiamos. Pagrindine apsauga tokiu metu turėtų būti kokybiški, patikimi, gerai ištirti imunomoduliatoriai (tai medikamentai, skirti imuninės sistemos funkcijų gerinimui), galintys sustiprinti šio mažo organizmo apsaugą.
Imunomoduliatorių yra įvairių rūšių, tačiau gerai žinomi, patikimi šios grupės atstovai yra augaliniai adaptogenai, kuriems priklauso echinacėjos ir gliukano preparatai.
Gliukanas – gamtinis polisacharidas, kurio randama mielėse, javuose, jūros dumbliuose. Išgrynintas gliukanas (ypatingai beta 1-3 gliukanas) yra stiprus imuninės sistemos stimuliatorius. Mokslininkai beta gliukano sugebėjimą aktyvuoti imuninę sistemą pastebėjo 1940 m., kai iš mielių, naudojamų duonos kepimui, išskyrė paprastą medžiagą, kuri apsaugojo nuo žaizdų, infekcijų, traumų ir vėžio. Šis gliukanas prisijungia prie imuninės sistemos vienų svarbiausių ląstelių – makrofagų – ir jas suaktyvina. Suaktyvintos ląstelės tampa veiklesnės ir stipriau atakuoja svetimus į organizmą patekusius ligų sukėlėjus. Tuo būdu gerinama imuninės sistemos funkcija, vaikai serga rečiau ir lengviau.
Immuwash® – nosies purškalas su beta 1-3 gliukanu
Nosies purškalas, kuris pasižymi imunostimuliacinėmis savybėmis, stiprina vietinį imunitetą ir apsaugo nuo infekcijų.
Immuwash® skirtas dažnų ir užsitęsusių slogų gydymui (sergant adenoiditais, rinosinusitais, esant adenoidų hipertrofijai, polipozei) bei vietiniam imuniteto stiprinimui šaltuoju metų periodu, kada organizmas yra jautriausias infekcijoms. Taigi, vartojant Immuwash® galime apsaugoti save ir savo vaikus nuo šio, daugybę rūpesčių ir komplikacijų sukeliančio susirgimo, o jau sergant sloga – sutrumpinti ligos trukmę, greičiau pasveikti ir užkirsti kelią slogos pasikartojimui.
Immuwash® savybės:
Immuwash® aktyvina nespecifinį imunitetą, pagerina Waldeyer žiedo imunologinę funkciją, stiprina vietinį imunitetą taip apsaugodamas nuo infekcijų;
Immuwash® atliktų tyrimų duomenimis, sumažina adenoidų hipertrofiją, pagerina kvėpavimo funkciją.
Immuwash®pasižymi antibakteriniu poveikiu – sustiprina ir papildo antibiotikų veikimą.
Immuwash®dalyvauja epitelizacijos procese – skatina kolageno ir elastinių skaidulų sintezę, taip pagerina pažeisto epitelio atsistatymą.
Immuwash® rekomenduojamas:
I. Dažnų ir užsitęsusių slogų gydymui:
Adenoidų hipertrofijos atveju:
sumažina išvešėjusius adenoidus,
palengvina kvėpavimą,
sustiprina Waldeyer žiedo imunologinę funkciją.
Rinosinusito (+/- mikrobinė ar grybelinė infekcija), nosies polipozės gydymui:
II. Ūminio vidurinio otito gydymui kartu su antibiotikais
pagerina sekreto nutekėjimą iš vidurinės ausies per ausies trimitą į nosį, normalizuoja nosies sekreto pH.
III. Po nosies operacijų:
skatina epitelizacijos procesus, greitina gijimą,
stiprina vietinį imunitetą, apsaugo nuo galimų infekcijų.
IV. Vietiniam imuniteto stiprinimui šaltuoju metų periodu, dažnų slogų prevencijai.
V. Nuvalyti, sutepti, drėkinti nosies gleivinę bei atstatyti nosies sekreto pH.
Vartojimas. Ūminės slogos atveju ir vietinio imuniteto stiprinimui vartoti po 2-3 įpurškimus į kiekvieną nosies landą 3-4 kartus per dieną. Imuniteto stiprinimui ir slogos profilaktikai vartoti po 2-3 įpurškimus į kiekvieną nosies landą 2-3 kartus per dieną.
Sudėtis: beta 1-3 gliukanas, izotoninis tirpalas su fiziologiniu pH.
IMMUNOTROFINA® d
Normaliai imuninės sistemos veiklai palaikyti
IMMUNOTROFINA® d – maisto papildas, kuriame yra gliukano, arginino, B grupės vitaminų, vitamino D ir jodo. Immunotrofina d sudėtyje esančios medžiagos:
Vitaminai B6, B12 ir D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
Pantoteno rūgštis padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.
Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio ir fosforo absorbciją ir (arba) įsisavinimą bei padeda palaikyti normalią raumenų ir kaulų būklę.
Jodas padeda palaikyti normalią skydliaukės hormonų gamybą ir normalią skydliaukės veiklą.
Mielių beta gliukanai yra mikroelementai, išgaunami iš Saccharomyces cerevisiae.
Argininas yra amino rūgštis.
Šių medžiagų papildomas vartojimas padeda palaikyti organizmo fiziologines reakcijas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.
Rekomenduojamas vartojimas. Vyresniems kaip 3 metų vaikams ir suaugusiesiems gerti 5 –10 ml skysčio per dieną. Dozę išgerti vieną kartą per dieną nevalgius.
Skystas maisto papildas
Grynasis kiekis – 200 ml.
Įspėjimai
Maisto papildas neturi būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.
Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės.
Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Buteliuką laikyti gerai uždarytą.
Laikyti toliau nuo karščio šaltinių.
Tinkamai saugomo produkto tinkamumo vartoti terminas yra 24 mėnesiai.
Ant pakuotės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio produkto vartoti negalima.
Kadangi produkte yra natūralių medžiagų, tai gali turėti įtakos jo organoleptinėms savybėms; dėl jų gali pasikeisti spalva ir (arba) skonis, tačiau tai neturi jokios įtakos produkto kokybei.
Dažnas simptomas, sergant nosies ligomis, yra nosies gleivinės sausumas, kuris gali būti ūminės slogos pradinė stadija, taip pat gali atsirasti veikiant nepalankiems aplinkos faktoriams bei būti atskira lėtinės slogos pasireiškimo forma.
Nosies gleivinė atlieka keletą funkcijų: ji dalyvauja kvėpavime, sušildo ir filtruoja orą, naikina bakterijas ir virusus, bei drėkina orą. Oro drėkinimas yra viena iš svarbiausių nosies fiziologinių savybių. Ši funkcija gali sutrikti prasidėjus slogai (rinitui), t.y., patekus virusams, kurie paralyžiuoja nosies gleivinės plaukelius ir sutrikdo jų darbą.
Sloga turi kelias stadijas, pirmoji stadija – sausumo stadija – trunka vos kelias valandas, jai būdinga tik sausumas nosyje, perštėjimas, čiaudulys, į kuriuos paprasčiausiai neatkreipiama dėmesio. Po to prasideda sekrecija arba varvėjimas iš nosies, o gijimo stadijoje – sekretas skaidrėja, gerėja kvėpavimas per nosį. Negydant slogos, ji gali užsitęsti ir pereiti į prienosinių ančių uždegimą (susergama sinusitu). Taigi, susirgus sloga, nuo pat pirmų jos pasireiškimo stadijų, kuomet atsiranda kutenimas, sausumas nosyje, reikėtų nosies gleivinę drėkinti lašinant nosies gleivinei skirtus riebalinius lašus, žinoma, pasirinkti reikėtų kuo natūralesnius vitamino A lašus, kurie nealergizuoja bei neturi aromatinių priedų.
Nosies gleivinę taip pat veikia dulkėta aplinka, rūkymas bei sausas oras, ypač prasidėjus šildymo sezonui. Tuomet prasideda sekreto džiūvimas nosyje, atsiranda plutų, vargina sausumas. Neretai nosis krapštoma, tuomet dar labiau pažeidžiama nosies gleivinė, prasideda kraujavimai iš nosies.
Be to, natūraliai su amžiumi, mažėja gleives produkuojančių liaukučių nosies gleivinėje, todėl, ypatingai vyresnio amžiaus žmones susiduria su šia problema. Tuomet sausumas nosyje tampa ilgalaikiu, varginančių simptomu ir ši būklė vadinama lėtiniu paprastuoju atrofiniu rinitu.
Viena iš pagrindinių gydymo priemonių, aišku, turėtų būti profilaktika, reikėtų drėkinti sausą kambarių orą, vengti dulkėtos aplinkos, nerūkyti, tačiau, nepaisant minėtų priemonių arba prasidėjus nosies liaukų atrofijai, kuri pasireiškia nosies džiūvimu, būtina ilgą laiką drėkinti nosies gleivinę tokiais riebaliniais tepalais ar lašais, kurie pasižymi ne tik gleivinės gijimą skatinačiu, bet ir kraujavimą stabdančiu poveikiu.
Lėtinis atrofinis rinitas gali būti jau minėtas – pirminis arba paprastasis (vadinamas sausasis rinitas), bei antrinis, vadinamas Ozena, kurio išsivystymui svarbų vaidmenį vaidina bakterija Klebsiella ozeanae. Ši lėtinio atrofinio rinito forma dažniau pasitaiko besivystančiose šalyse ar sauso klimato zonose (Azijoje, Kinijoje, Egipte, Indijoje, Afrikoje bei Rytų Europoje), Lietuvoje Ozena taip pat pasitaiko, tik žymiai rečiau negu minėtose šalyse. Ozenai būdinga keletas simptomų, tai dvokiantis kvapas iš nosies bei nosies struktūrų atrofija, dėl ko atsiranda nuolatinis nosies džiūvimas, sausumas, plutų bei šašų susidarymas. Šios ligos gydymas yra kompleksinis, tačiau ypatingas dėmesys kreipiamas nosies džiūvimui ir šašų bei susidariusių plutų šalinimui. Gydymas ilgalaikis, ilgam vartojimui skiriami specialūs riebaliniai lašai, ne tik drėkinantys nosies gleivinę, bet ir minkštinantys šašus bei skatinantys nosies gleivinės gijimą.
RINOPANTEINA®
Ne tik drėkina, bet skatina nosies gleivinės gijimą !
RINOPANTEINA® lašai 30ml – su vitaminu A ir D-pantenoliu
RINOPANTEINA® tepalas 10g – su vitaminu A, D-pantenoliu ir hialurono rūgštimi
RINOPANTEINA® PLUS purškalas 30ml – su hialurono rūgštimi, D-pantenoliu, biotinu, vitaminu A ir vitaminu E
Drėkina ir sutepa išsausėjusią nosies gleivinę:
dėl šildomo ar kondicionuojamo aplinko oro,
dėl nosies purškalų ar lašų terapijos,
esant medikamentiniam rinitui, ozenai,
kitų priežasčių gleivinės sausumo ar atrofijos atveju.
Minkština nosies gleivinės šašelius.
Skatina gijimą, esant įvairiems nosies gleivinės pažeidimams, įtrūkimams, po chirurginių operacijų.
Nosies kraujavimo, taip pat ir kilusio dėl traumų, pasekmių sumažinimui.
Vartojimas. Tepalo: užtepti nedidelį tepalo kiekį, 1-3 kartus per dieną, švelniai masažuojant
nosies sparnelius difuzijos paskatinimui. Lašų: uždarytą fl akonėlį prieš vartojimą gerai suplakti ir lašinti po 2-3 lašus į kiekvieną nosies landą 4-5 kartus per dieną. Purškalo: po du įpurškimus į kiekvieną šnervę du kartus per dieną. Arba taip, kaip nurodė gydytojas.
Dažnas deginimas viršutinėje skrandžio dalyje? Neperšalote, bet lengvas kosulys vargina jau kelis mėnesius? Naktį nubundate, nes ,,nemalonus spaudimas” ties pilvo viršumi neledžia mėgautis poilsiu? Jei į šiuos klausimus atsakote ,,TAIP” verta ne tik apsilankyti pas gastroenterologą, bet taip pat pasidomėti terminu REFLIUKSAS ir kaip jo išvengti.
Kas yra refliuksas ir GERL?
Refliuksas yra nekontroliuojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos turinio grįžimas į stemplę. Šis procesas paprastai yra normali žmogaus būsena ir gali pasikartoti kelis kartus per dieną po valgio / atsirūgstant sveikiems asmenims nesukeldamas jokių nepageidaujamų pojūčių bei nepadarydamas žalos stemplės gleivinei. Kai į stemplę grįžtančių sulčių kiekis viršija normą ir refliuksas būna dažnas susergama GERL – gastroezofaginio refliukso liga. Remiantis NCIB duomenimis Europoje net 8.8%-25.9% žmonių patiria GERL simptomus.
GERL simptomai
Dažniausiai sergantieji GERL jaučia pagrindinį ligos požymį – rėmenį. Tai deginimo, graužimo, sunkumo jausmas už krūtinkaulio ir dažnas atsirūgimas rūgščiu / karčiu turiniu po valgymo. Dėl dirginamos kvėpavimo takų gleivinės vis grįžtančiu rūgščiu turiniu pacientus vargina lėtinis kosulys, nepaaiškinamas peršalimu ar kitomis kvėpavimo takų ligomis, užkimimas ir gerklės perštėjimas rytais, krūtinės ir pilvo viršutinės dalies skausmai, kurie primena miokardo infarkto simptomus. Verta atsiminti, kad esant išvardintiems simptomams, daug dažniau GERL įtariamas paaugliams, o vyresnio amžiaus žmonėms širdies ligos. Taip pat refliuksas gali būti viena iš nemigos priežasčių, nes gulint horizontalioje padėtyje skrandžio turiniui daug lengviau pakilti stemple. GERL galima įtarti jei simptomai kartojasi kelis kartus per savaitę ir tęsiasi ilgiau nei mėnesį.
Kas lemia GERL atsiradimą?
Norint suprasti GERL atsiradimą svarbu žinoti, kodėl skrandžio turinys taip neigiamai veikia stemplę. Skrandis gamina skrandžio sultis, kurių svarbiausios sudėtinės dalys yra druskos rūgštis ir fermentas pepsinas. Šios medžiagos padeda virškinti su maistu gautus baltymus, veikia baktericidiškai (sunaikina su maistu gautas bakterijas). Tai pat jos paverčia skrandžio sultis rūgščiu skysčiu, kuris grįždamas graužia stemplės gleivinę panašiai kaip ant jautrios odos užlašintos citrinos sultys.
Kas leidžia ,,rūgštims” grįžti atgal į skrandį?
Stemplės perėjimo į skrandį vietoje yra raumenų sluoksnis, kuris sudaro apatinį stemplės rauką. Ryjant maistą raukas atsipalaiduoja ir leidžia maistui tekėti į skrandį, o jam patekus susitraukia ir neleidžia skrandžio turiniui patekti atgal į stemplę. Taip pat maistą link skrandžio stumia stemplės peristaltiniai (banguojantieji) judesiai. GERL dažniausiai atsiranda sutrikus stemplės rauko susitraukimui tarp valgių. Grįždamas į stemplę rūgštus skrandžio turinys dirgina stemplės gleivinę, sukelia ezofagitą – stemplės uždegimą, kuris pasireiškia erozijomis stemplės gleivinėje ir kraujavimu. Atsiminkite – jei vemiama su krauju iš stemplės, išvemtas turinys bus su ryškiai raudonos spalvos kraujo priemaišomis. Taip pat GERL atsiradimą lemia skrandžio dugno išvarža, kai dalis skrandžio yra prasiveržusi pro diafragmą ir stemplės raukui daug sunkiau sulaikyti skrandžio turinį ir neleisti jam grįžti į stemplę. Daug didesnė tikimybė atsirasti GERL kai žmogus turi abi šias būkles.
Yra kelios papildomos priežastys, kurios turi įtakos GERL atsiradimui. Tai silpni/nekordinuoti stemplės judesiai, susilpnėjęs seilių, kurios saugo stemplės gleivinę nuo rūgštaus turinio, išskyrimas, padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, tulžies patekimas į skrandžio turinį. Procesams tęsiantis, gali atsirasti nenormalūs stemplės susiaurėjimai, rijimo sutrikimai, stemplės vėžys.
Ko griebtis, norint sumažinti nemalonius simptomus?
Kadangi priežasčių, kurios sukelia varginančius simptomus yra labai daug, gydymas taip pat yra įvairus. Svarbiausia, pastebėjus pirmuosius simptomus, kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą, nes didelė dalis GERL išgydoma parinkus tinkamą dietą. Jei to padaryti nepavyksta griebiamasi medikamentinio gydymo. Dažniausiai naudojami ir geriausiai visuomenei pažįstami preparatai, kurie blokuoja vandenilio receptorius (taip vadinamieji H2 receptorių blokatoriai). Dauguma populiarių vaistų savo sudėtyje turi veiklios medžiagos, kuri vadinama – protonų pompų inhibitoriumi. Tai geras pasirinkimas, nes veikia ilgai ir leidžia regeneruoti pažeistai stemplės gleivinei. Antacidai – skrandžio rūgštinumą mažintys vaistai, nepanaikina simptomų priežasties, o dažnas vartojimas gali turėti daug šalutinių efektų pvz.: viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, nes sutrikdoma skrandžio virškinimo funkcija. Gali būti naudojami vaistai, kurie stiprina silpną stemplės sfinkterį. Jie turi mažesnį šalutinį poveikį nei antacidai, bet gali sukelti nuovargį, sumišimą. Ko gera, preparatas, kuris turi mažiausiai šalutinių poveikių ir yra daugiau ,,mechaninis”, o ne ,,cheminis” vaistas yra magnio alginatas – natūrali medžiaga, išgaunama iš rudųjų jūros dumblių, kuri patekusi į skrandį išbrinksta ir sudaro klampų barjerą, kuris neleidžia rūgščiam skrandžio turiniui grįžti į stemplę. Kelias valandas jis atlieka savo funkciją, o tuomet pasišalina su išmatomis, nepatekdamas į kraują. Magnio alginatas yra saugus, galima vartoti ilgą laiką.
GASTROTUSS®
Sirupas ir tabletės nuo refliukso
Kad skrandžio rūgštis liktų skrandyje!
Kramtomosios tabletės nuo refliukso N30
Sirupas nuo refliukso vaikams ir suaugusiems 20ml N25
Sirupas nuo refliukso kūdikiams ir mažiems vaikams 200ml.
Gastrotuss® sirupas ir tabletės yra mechaninio poveikio medicinos priemonė, skirta gastroezofaginiam ir (arba) laringofaringiniam refliuksui gydyti mažinant su juo susijusius simptomus, pvz.: regurgitaciją (skrandžio turinio atpylimą), deginantį pojūtį skrandyje, svetimkūnio buvimo gerklėje pojūtį, nosiaryklės ir gerklų uždegimą, raugėjimą, įtampą pilvo ertmėje, kosulį, disfoniją (balso sutrikimus) ir bet kokius sutrikimus, kurių pagrindinė priežastis arba viena iš priežasčių yra gastroezofaginis ir (arba) laringofaringiniam refliuksas. Gastrotuss® yra pagalbinė priemonė paskatinti skrandžio, stemplės, ryklės ir (arba) gerklų gleivinės epitelio atsinaujinimo procesus. Preparatas nemažina skrandžio rūgščių, veikia švelniai, neturi pašalinio poveikio. Jį gali vartoti kūdikiai, vaikai, ir suaugusieji.
Veikia kaip mechaninis barjeras skrandžio turinio atpylimui.
Neabsorbuojamas virškinimo trakte.
Sudėtyje – magnio alginatas ir simetikonas.
Magnio alginatas – natūralus, aukšto klampumo polimeras, ekstrahuojamas iš rudųjų jūros dumblių. Jūros dumblių sirupas patekęs į skrandį išbrinksta, įgaudamas kisieliaus konsistenciją. Ta masė iškyla į skrandžio viršų, sudarydama tarsi mechaninį kamštį ir neleidžia po juo esančioms skrandžio rūgštims kilti į stemplę. Maždaug porą valandų jis atlieka savo funkciją, o po to yra pašalinamas.
Simetikonas – mažina dujų susidarymą, lengvina jų pašalinimą.
Be glitimo ir be laktozės. Gastrotuss® baby sirupas nuo refliukso. Magnio alginatas, simetikonas, fruktozė, ksantano lipai, D-pantenolis, natrio bikarbonatas, natrio hidroksidas, metilo p-hidroksibenzoatas, propilo p-hidroksibenzoatas, natūralios aromatinės medžiagos, išgrynintas vanduo. Be glitimo ir laktozės.
Vartojimas. Gastrotuss kramtomos tabletės nuo refliukso. Suaugusiesiems ir vaikams nuo12 metų – po 1-2 tabletes po valgio ir prieš miegą. Gastrotuss® sirupas nuo refliukso. Suaugusiesiems ir vaikams nuo12 metų – 1 maišelį (20 ml), jaunesniems kaip 12 metų – 1 ar pusę maišelio po valgio ir prieš miegą. Gastrotuss® baby sirupas nuo refliukso. Naujagimiams, kūdikiams, sveriantiems mažiau kaip 5 kg – 2,5–3 ml sugirdyti po maitinimo praėjus 5–10 minučių. Vaikams iki 3 metų – 5 ml, iki 12 metų amžiaus – 10‑20 ml po valgio ir prieš miegą. arba vartoti taip, kaip nurodė gydytojas.
Medicinos priemonė, atitinkanti Direktyvą 93/42/EEB
Daugybę rūpesčių sukelia, atrodo, paprastas susirgimas – sloga. Bemiegės naktys, pakitęs maisto skonis bei sutrikusi uoslė, o ką jau kalbėti apie tėvams užgriuvusias problemas dėl darbo, kuomet tenka slaugyti sergančius vaikus.
Sloga (rinitas) – nosies gleivinės liga, kuria serga ir vaikai, ir suaugę. Nealerginės slogos skirstomos į infekcines (ūmias ir lėtines) ir neinfekcines (atrofinės, hipertrofinės, vazomotorinės). Infekcinę slogą dažniausiai sukelia virusai. Įtakojantys faktoriai yra bendras ir vietinis organizmo peršalimas, padidėjusi oro drėgmė ir kt. Negydžius slogos ar jai užsitęsus gali išsivystyti daugybė pavojingų komplikacijų (prienosinių ančių, vidurinės ausies uždegimai, o uždegiminiam procesui leidžiantis žemyn, gali išsivystyti faringitas, tonzilitas, bronchitas ar net plaučių uždegimas). Sergamumas slogomis padažnėja rudenį (spalio mėn.), žiemą (sausio mėn.), pavasarį (kovo mėn.), būtent šiais periodais organizmas imliausias virusinėms infekcijoms. Nežiūrint į tai daugelis iš mūsų serga sloga kartais keletą kartų, o vaikai net 6-8 ir daugiau kartų per metus. Tokie dažni susirgimai – tai visų pirma signalas, perspėjantis apie silpną vietinį ir bendrą imunitetą.
Imuninė sistema yra skirstoma į įgytą (nespecifinį) imunitetą – tai apsigynimo mechanizmai, kuriuos organizmas jau turi prieš kontaktuodamas su patogenais, ir įgimtą (specifinį) – tai apsigynimo mechanizmai, kurie pradeda veikti organizmui kontaktavus su patogenais. Imuninio nespecifinio atsako mechanizme svarbų vaidmenį vaidina fagocitai (monocitai, makrofagai, neutrofilai), kurie savo funkcijas gali atlikti būdami aktyvūs. Suaktyvinti fagocitai, daug aktyviau fagocituoja, sintetina citokinus bei dalyvauja specifiniuose apsigynimo mechanizmuose (aktyvina T ir B limfocitus, kurie tiesiogiai arba gamindami antikūnius susidoroja su patogenais).
Yra daugybė metodų kaip sustiprinti bendrą organizmo atsparumą, tačiau norint sutrumpinti sirgimo laiką, išvengti vis pasikartojančios slogos ir jos sukeliamų komplikacijų, labai svarbu stiprinti vietinį imunitetą. Nosies gleivinė – tai barjeras, kuris nuolat susiduria su aplinkoje esančiais infekcijų sukėlėjais ir būtent čia prasideda kova su patekusiais mikrobais. Suprantama, esant stipriems vietiniams apsigynimo mechanizmams (nosies gleivinė, tonzilės (ryklės, gomurio, liežuvio)) visų pirma, būsime apsaugoti nuo ligos, o susirgus ir greičiau sveiksime.
Jau senovėje mokslininkus stebino iš mielių išskirta medžiaga, galinti apsaugoti nuo infekcijų bei sutrumpinti sirgimo laiką. Vėliau buvo ištirta, kad ši medžiaga – natūralus polisacharidas, beta 1-3 gliukanas – stiprus imuninės sistemos stimuliatorius, stiprinantis organizmo apsauginius mechanizmus, greitinantis gijimą ir užkertantis kelią dažnoms bei pasikartojančioms infekcijoms. Gliukanas savo paviršiuje turi specifinį receptorių (Dectin – 1), galintį prisijungti prie imuninės sistemos ląstelių (makrofagų, monocitų, neutrofilų), kurios pirmosios pradeda kovą su patekusiais mikrobais, ir šias ląsteles aktyvuoja. Imuninės sistemos ląstelės, suaktyvintos gliukano, daug efektyviau atlieka savo funkcijas ir kovoja su patogenais, taip apsaugo mus nuo ligų ir neleidžia mums įsisirgti.
Apie gliukano įtaką esant adenoidų hipertrofijai, sergant rinosinusitais atlikta eilė studijų, publikuotų moksliniuose žurnaluose (Management of Adenoid Hypertrophy: Efficacy Of BetaGliucan. Tricarico D, Ascione E, etc., Italy. Glucan solution nasal spray vs saline in the treatment of chronic rhinosinusitis: a multi-centric, double blind randomized clinical trial. New Local Therapy in Rhinosinisitis, 2006. ENT Department, University of Siena, University of Bar; ENT Clinic, University of Genova etc.). Naudojant purškalą su gliukanu adenoidų hipertrofijos atveju stiprinama Waldeyer žiedo imunologinė funkcija, pagerinamas mukociliarinis klirensas, sumažėja išvešėję adenoidai, palengvėja kvėpavimas. Esant rinosinusitams (su mikrobine/grybeline infekcija arba be jos) sutrumpinamas sirgimo laikas, sušvelninami ligos simptomai, stiprinamas vietinis imunitetas.
Išgrynintas beta 1-3 gliukanas įeina į Immuwash®– nosies purškalo sudėtį, kuris kaip tik ir pasižymi imunostimuliacinėmis savybėmis, stiprina vietinį imunitetą ir apsaugo nuo infekcijų.
Immuwash® skirtas dažnų ir užsitęsusių slogų gydymui (sergant adenoiditais, rinosinusitais, esant adenoidų hipertrofijai, polipozei) bei vietiniam imuniteto stiprinimui šaltuoju metų periodu, kada organizmas yra jautriausias infekcijoms. Taigi, vartojant Immuwash® galime apsaugoti save ir savo vaikus nuo šio, daugybę rūpesčių ir komplikacijų sukeliančio susirgimo, o jau sergant sloga – sutrumpinti ligos trukmę, greičiau pasveikti ir užkirsti kelią slogos pasikartojimui.
Immuwash® – nosies purškalas su beta 1-3 gliukanu
Savybės:
Imunostimuliatorius:
aktyvina nespecifinį imunitetą, pagerina Waldeyer žiedo imunologinę funkciją, stiprina vietinį imunitetą taip apsaugodamas nuo infekcijų;
atliktų tyrimų duomenimis, sumažina adenoidų hipertrofiją, pagerina kvėpavimo funkciją.
Antibakterinis poveikis:
sustiprina ir papildo antibiotikų veikimą, taip pat apsaugo nuo antibiotikams rezistentiškų infekcijos formų.
Dalyvauja epitelizacijos procese:
skatina kolageno ir elastinių skaidulų sintezę, taip pagerina pažeisto epitelio atsistatymą.
Rekomenduojamas:
I. Dažnų ir užsitęsusių slogų gydymui:
Adenoidų hipertrofijos atveju:
sumažina išvešėjusius adenoidus,
palengvina kvėpavimą,
sustiprina Waldeyer žiedo imunologinę funkciją.
Rinosinusito (+/- mikrobinė ar grybelinė infekcija), nosies polipozės gydymui:
II. Ūminio vidurinio otito gydymui kartu su antibiotikais
pagerina sekreto nutekėjimą iš vidurinės ausies per ausies trimitą į nosį, normalizuoja nosies sekreto pH.
III. Po nosies operacijų:
skatina epitelizacijos procesus, greitina gijimą,
stiprina vietinį imunitetą, apsaugo nuo galimų infekcijų.
IV. Vietiniam imuniteto stiprinimui šaltuoju metų periodu, dažnų slogų prevencijai.
V. Nuvalyti, sutepti, drėkinti nosies gleivinę bei atstatyti nosies sekreto pH.
Vartojimas. Ūminės slogos atveju ir vietinio imuniteto stiprinimui vartoti po 2-3 įpurškimus į kiekvieną nosies landą 3-4 kartus per dieną. Imuniteto stiprinimui ir slogos profilaktikai vartoti po 2-3 įpurškimus į kiekvieną nosies landą 2-3 kartus per dieną.
Sudėtis. Beta 1-3 gliukanas, izotoninis tirpalas su fiziologiniu pH.
Pakuotė. 50 ml flakonas su sandariu mechaniniu purkštuvu, 500 dozių.
Pusryčiams – kavos puodelis, pietums – prie darbo stalo sukramsnotas sumuštinis, o vakarienei – sotus patiekalas, po kurio dar pasilepinama užkandžiais ir vienu kitu gėrimu su laipsniais. Kažką primena? Tokios „dietos“ laikosi bene kas antras dirbantis žmogus, nesusimąstydamas, kaip ji atsiliepia skrandžiui ir bendrai savijautai.
Tokio elgesio pasekmė – bent 30-40 proc. žmonių skrandžio rėmuo pasitaiko kartą per mėnesį, o 4-7 proc. jis vargina kasdien. Iš pradžių tai gali būti tik nemalonūs atsirūgimai rūgštimi, tačiau vėliau jaučiamas ir rėmuo, prasideda skrandžio ir stemplės skausmai. Visa tai bendrai vadinama gastroezofaginiu refliuksu (GERL).
Galvoja, kad peršalo
Ypač pavojinga, kai GERL simptomai pasireiškia naktimis, kai žmogus miega – galima taip ir nesuprasti, kur yra tikroji problema. Sočiai ir riebiai užvalgius, po valandos ar dviejų einama miegoti. Skrandis ir stemplė atsiduria horizontalioje padėtyje, o dėl išsivysčiusio GERL nesuveikia skrandžio vožtuvas, kuris turi garantuoti, kad skrandžio sultys nekiltų aukštyn.
Viso to rezultatas – visą naktį kankinantis rėmuo, kuris lemia prastą miego kokybę, ryte skauda rūgščių išdegintą gerklę, norisi krenkšti, kosėti. Dėl prastos savijautos apkaltinamas peršalimas, kitą vakarą vėl persivalgoma ir istorija prasideda nuo pradžių. Ilgainiui, nekreipiant dėmesio į simptomus ar jų nesugebėjus išsiaiškinti, stemplėje skrandžio turinys išdegina žaizdeles. Prasidėjus uždegimui formuojasi randai, o jei liga tampa lėtine, gresia ir stemplės vėžys, kurio kasmet per metus diagnozuojama apie 200 atvejų. Žinant, kad vėžys įprastai išsivysto tik per 10-20 metų nuo GERL pradžios, galima įtarti, kad dar po dešimtmečio prasidės tikra tokių susirgimų epidemija.
Kaip apsisaugoti
Patarimai saugantys nuo GERL nebus naujiena nė vienam, susipažinusiam su sveikos mitybos taisyklėmis. Turintiems problemų su rėmeniu patariama valgyti dažnai, bet mažesnėmis porcijomis. Rekomenduojama valgyti mažiau riebaus, rūkyto, aštraus maisto. Taip pat reikia vengti alkoholio, kavos ir gazuotų gėrimų, daug konservantų turinčių maisto produktų. Rekomenduojama valgyti daugiau žalių ar minimaliai apdorotų vaisių ir daržovių, bent kartą per dieną užvalgyti sriubos.
Artėjant Velykoms atsiminkite, kad nebūtina suvalgyti visų kiaušinių, kuriuos nudažėte, be to, majonezą patariama keisti švelniu krienų padažu. Venkite vartoti daug alkoholio ir riebaus maisto, atėjus vakarui užsiimkite lengva fizine veikla (pavyzdžiui, išeikite pasivaikščioti), o ne baltos mišrainės naikinimo maratonu.
Prieš miegą daroma klaida
Klaidinga manyti, kad naktį sukilusi skrandžio rūgštis nepakenks, jei bus išgerta rūgštingumą mažinančių vaistų. Šie vaistai neveikia skrandžio vožtuvo, tad nepadės sulaikyti į stemplę kylančių skrandžio sulčių ir nesukels reikiamo efekto, netgi atvirkščiai – gali sutrikdyti rūgščių pusiausvyrą skrandyje ir apsunkinti virškinimą. Vietoje to reikia pasitelkti priemones, padedančias užblokuoti kelią skrandžio turiniui į neteisingą pusę.
Vienas tokių būdų – vaistinis preparatas „Gastrotuss“. Tai mechaninio poveikio medicinos priemonė, skirta gydyti GERL, mažinant su liga susijusius simptomus. Patekusi į skrandį ši vaistinė priemonė suformuoja „kamštį“ – natūralią plėvelę skrandžio paviršiuje, neleidžiančią pratekėti skrandžio sultims.
GASTROTUSS®
Sirupas ir tabletės nuo refliukso
Kad skrandžio rūgštis liktų skrandyje!
Kramtomosios tabletės nuo refliukso N30
Sirupas nuo refliukso vaikams ir suaugusiems 20ml N25
Sirupas nuo refliukso kūdikiams ir mažiems vaikams 200ml.
Gastrotuss® sirupas ir tabletės yra mechaninio poveikio medicinos priemonė, skirta gastroezofaginiam ir (arba) laringofaringiniam refliuksui gydyti mažinant su juo susijusius simptomus, pvz.: regurgitaciją (skrandžio turinio atpylimą), deginantį pojūtį skrandyje, svetimkūnio buvimo gerklėje pojūtį, nosiaryklės ir gerklų uždegimą, raugėjimą, įtampą pilvo ertmėje, kosulį, disfoniją (balso sutrikimus) ir bet kokius sutrikimus, kurių pagrindinė priežastis arba viena iš priežasčių yra gastroezofaginis ir (arba) laringofaringiniam refliuksas. Gastrotuss® yra pagalbinė priemonė paskatinti skrandžio, stemplės, ryklės ir (arba) gerklų gleivinės epitelio atsinaujinimo procesus. Preparatas nemažina skrandžio rūgščių, veikia švelniai, neturi pašalinio poveikio. Jį gali vartoti kūdikiai, vaikai, ir suaugusieji.
Veikia kaip mechaninis barjeras skrandžio turinio atpylimui.
Neabsorbuojamas virškinimo trakte.
Sudėtyje – magnio alginatas ir simetikonas.
Magnio alginatas – natūralus, aukšto klampumo polimeras, ekstrahuojamas iš rudųjų jūros dumblių. Jūros dumblių sirupas patekęs į skrandį išbrinksta, įgaudamas kisieliaus konsistenciją. Ta masė iškyla į skrandžio viršų, sudarydama tarsi mechaninį kamštį ir neleidžia po juo esančioms skrandžio rūgštims kilti į stemplę. Maždaug porą valandų jis atlieka savo funkciją, o po to yra pašalinamas.
Simetikonas – mažina dujų susidarymą, lengvina jų pašalinimą.
Be glitimo ir be laktozės. Gastrotuss® baby sirupas nuo refliukso. Magnio alginatas, simetikonas, fruktozė, ksantano lipai, D-pantenolis, natrio bikarbonatas, natrio hidroksidas, metilo p-hidroksibenzoatas, propilo p-hidroksibenzoatas, natūralios aromatinės medžiagos, išgrynintas vanduo. Be glitimo ir laktozės.
Vartojimas. Gastrotuss kramtomos tabletės nuo refliukso. Suaugusiesiems ir vaikams nuo12 metų – po 1-2 tabletes po valgio ir prieš miegą. Gastrotuss® sirupas nuo refliukso. Suaugusiesiems ir vaikams nuo12 metų – 1 maišelį (20 ml), jaunesniems kaip 12 metų – 1 ar pusę maišelio po valgio ir prieš miegą. Gastrotuss® baby sirupas nuo refliukso. Naujagimiams, kūdikiams, sveriantiems mažiau kaip 5 kg – 2,5–3 ml sugirdyti po maitinimo praėjus 5–10 minučių. Vaikams iki 3 metų – 5 ml, iki 12 metų amžiaus – 10‑20 ml po valgio ir prieš miegą. arba vartoti taip, kaip nurodė gydytojas.
Medicinos priemonė, atitinkanti Direktyvą 93/42/EEB
Gliukanas – gamtinis polisacharidas, randamas mielėse, javuose, jūros dumbliuose, bakterijų ir grybų ląstelių sienelėse. Išgrynintas beta gliukanas (ypač beta 1-3 gliukanas) yra stiprus imuninės sistemos stimuliatorius, kuris aktyvina įgimtą ir įgytą imuninį atsaką bei padeda įveikti peršalimo ligas.
Imunitetas – organizmo apsaugos sistema
Imunitetas – tai organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis yra apginti nuo visko, kas jam genetiškai svetima. Žmogaus imuninė sistema turi specialias apsaugines reakcijas, kuriose dalyvauja daug organų, ląstelių ir neląstelinių struktūrų, padedančių atpažinti „savą“ ir „svetimą“, taip pat šalina mirusias ir pakitusias organizmo ląsteles. Taip susiformuoja atmintis, kuri skatina organizmą susidoroti su antigenu šiam patekus į organizmą antrą kartą.
Kaip organizmas kovoja
Bakterijos, virusai, norėdami įsiskverbti į kvėpavimo takų organus, turi nugalėti nespecifinio imuniteto barjerus – vientisą ir nepažeistą gleivinių epitelį, refleksines apsaugines viršutinių kvėpavimo takų funkcijas (čiaudulį, kosulį). Jei pastarieji nėra veiksmingi kovojant su infekcija, tai kito etapo metu yra stimuliuojama specifinio imuniteto grandis. Organizme gaminasi T ir B limfocitai, kurie atpažįsta antigeną ir aktyvina antikūnų gamybą. Pirmiausia kraujyje gaminami IgM klasės antikūnai, vėliau – IgG ir IgA. Patekusiems antigenams atpažinti specifinio imuniteto metu susiformuoja atminties T ir B limfocitų ląstelės, todėl kiti kontaktai su pažįstamais antigenais yra efektyvesni, nes daug greičiau ir daugiau pasigamina reikiamų antikūnų. Manoma, kad imuninės sistemos treniravimui tam tikras infekcijos atvejų skaičius per metus yra normalus: kūdikio ir vaiko iki 7 metų amžiaus grupėje yra normalu 4–9 infekcijos, o mokykliniame amžiuje – 3–6 infekcijos. Peršalimo ligomis žmogus serga vidutiniškai 3–4 kartus per metus.
Nualintas organizmas – gera terpė virusams ir bakterijoms
Atvėsus orams padidėja sergamumas peršalimo ligomis. Tai ūminės, dažniausiai virusų sukeltos infekcijos, kuriomis užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo sergančiojo per kvėpavimo takų sekretą ar ligonio daiktus. Peršalimas palengvina virusams ir kitiems mikroorganizmams įsitvirtinti žmogaus organizme. Vartus ligų sukėlėjams atveria ir kiti veiksniai: stiprus perkaitimas, per didelis nuovargis, fizinės ir psichinės traumos, užterštas oras, rūkymas. Žiemą pasikeičia mitybos pobūdis – žmonės mažiau valgo daržovių, vaisių ir vartoja daug valgomosios druskos. Šiuo metų laiku daugiau valgoma termiškai apdoroto maisto, kuris dėl gamybos technologijų praranda dalį organizmui vertingų medžiagų – vitaminų bei mineralų. Dėl mažesnio fizinio aktyvumo užkietėja viduriai, dažniau persivalgoma, o tai sutrikdo medžiagų apykaitą, pablogėja kepenų, inkstų veikla.
Peršalimo ligoms priskiriama ūminis rinitas, ūminis nazofaringitas, ūminis faringitas, ūminis tonzilitas, ūminis laringitas, ūminis tracheitas. Peršalimo simptomai skiriasi pagal viruso sukėlėją. Tačiau visų virusinių peršalimų metu pasireiškia pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, sloga, gerklės skausmas, kosulys, šaltkrėtis, karščiavimas, galvos skausmas, bendras negalavimas, pablogėja apetitas.
Privalu stiprinti imuninę sistemą
Organizmo imunitetui stiprinti yra daug priemonių, kaip antai: aktyvi fizinė veikla, suderinta, visavertė mityba, grynas oras bei priemonės, stimuliuojančios imuninę sistemą. Jai aktyvinti skiriamas gliukanas – gamtinis polisacharidas, randamas mielėse, javuose, jūros dumbliuose, bakterijų ir grybų ląstelių sienelėse.
Kai kurie faktai iš gliukano istorijos:
Beta gliukano savybė aktyvinti imuninę sistemą buvo žinoma 1940 m., kai iš mielių, naudojamų duonai kepti, išskirta paprasta medžiaga, kuri apsaugojo nuo žaizdų, infekcijų, traumų ir vėžio.
Nuo 1998 m. iki 2006 m. daugelis didžiųjų medicinos, mikrobiologijos mokyklų bei universitetų tyrinėja ir beta gliukano įtaką vėžio paveiktoms ląstelėms.
Kaip veikia beta gliukanas
Beta gliukanas – tai šakotosios struktūros polisacharidas, susidedantis iš D-gliukozės molekulių, gliukozidinėmis jungtimis prisijungusių prie 1 ir 3 anglies atomų. Šis polisacharidas (carboksimetil beta 1-3 – gliukanas), išskirtas iš mielių, yra humoralinio ir ląstelinio imuniteto aktyvintojas, o išskirtas iš grybų (beta 1-6 gliukanas) – turi specifini priešvėžinį veikimą.
Išgrynintas beta gliukanas (ypač beta 1-3 gliukanas) yra stiprus imuninės sistemos stimuliatorius, kuris aktyvina įgimtą ir įgytą imuninį atsaką bei padeda įveikti peršalimo ligas. Įgimto atsako metu beta 1-3 gliukanas specifiniais receptoriais prisitvirtina prie specializuotų kraujo ląstelių (makrofagų, monocitų, NK), kurios atakuoja svetimas ląsteles (mikroorganizmus). Makrofagai, kaip žinoma, yra baltieji kūneliai, cirkuliuojantys kraujyje, kurių funkcija – atpažinti ir sunaikinti patogenus bei suaktyvinti įgytą imuninį atsaką kovai prieš juos. Makrofagai fagocituoja ir naikina mikrobus, gamina daugiau kaip 50 biologiškai aktyviųjų medžiagų, dalyvauja gyjant žaizdoms, specifinio imuninio atsako reakcijose, naikina navikines ląsteles. Makrofagų gebėjimas atlikti kurią nors funkciją priklauso nuo jų aktyvumo laipsnio. Suaktyvinti makrofagai sparčiai fagocituoja, sintetina citokinus. Kai beta gliukanas prisijungia prie makrofagų, jie tampa aktyvūs, tuomet jų galimybė atpažinti svetimkūnius yra daug didesnė.
Beta 1-3 gliukanas aktyvina fagocitozę, stiprina apsaugines organizmo funkcijas, greitina gijimą bei užkerta kelią dažnoms ir pasikartojančioms infekcijoms.
Beta gliukanas dalyvauja daugelyje organizme vykstančių biologinių funkcijų (gyjant žaizdoms, naikinant mirusias ir vėžines ląsteles, uždegimo procesuose ir atstatant ląstelių bei audinių pažeidimą).
valyti, sutepti, drėkinti nosies gleivinei bei atstatyti nosies sekreto pH.
Beta gliukano tirpalas (sudėtis: beta-gliukanas 0,25 proc., izotoninis tirpalas su fiziologiniu pH) vartojamas po 1–3 įpurškimus į kiekvieną nosies landą 2 kartus per dieną.
Santrauka. Remiantis literatūros duomenimis, straipsnyje aprašoma antibiotikų sukelto viduriavimo etilogija, patogenezė, klinika, diagnostika ir gydymas. Pateikiami moksliniai duomenys apie probiotikų skyrimo tikslingumą antibiotikų sukelto viduriavimo profilaktikai ir gydymui.
Vaikų infekcinių ligų gydymui dažnai naudojami antibiotikai. Pašalinis šių vaistų poveikis labai įvairus paliečiantis įvairias organizmo sistemas. Viena iš jų – virškinimo traktas nukenčia dažniausiai. Antibiotikų pašalinis poveikis virškinamajame trakte pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, rėmeniu, vėmimu, apetito sumažėjimu, rečiau vidurių užkietėjimu. Antibiotikų sukeltas viduriavimas (ASV), tai antibiotikų vartojimo metu ar po jų atsiradęs tuštinimasis tris kartus per parą minkštos ar skystos konsistencijos išmatomis ne mažiau kaip dvi paras iš eilės, kuomet nerandama kitos viduriavimo etiologijos (1). ASV gali atsirasti antibiotikų vartojimo metu ar net praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po gydymo pabaigos.
Patogenezė. ASV patogenezė nėra tiksliai žinoma. Viduriavimo išsivysytmui gali turėti reikšmės (2):
Žarnyno mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas
Clostridium difficileinfekcija
Kiti enteriniai patogenai:
C.perfringens A
Staphylococcus aureus
Grybelinė infekcija – candida albicans
Ne antibakterinis antibiotikų poveikis
eritromicinas – motilino agonistas
klavulano rūgštis ir kt.
Įvairūs priedai esantys geriamo antibiotiko preparate
sorbitas, fruktozė ir kt.
Svarbiausias patogenezinis mechanizmas – žarnyno mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas (disbiozė). Pasikeitus mikroorganizmams žarnyne, pasikeičia ir fermentacijos procesai, dėl ko sumažėja trumpos grandinės riebalų rūgščių susidarymas, žarnyno spindyje kaupiasi angliavandeniai, padidėja osmotinis spaudimas ir žmogus pradeda viduriuoti. Šis mechanizmas panašus į tą, kuris būna netoleruojant laktozės. Beto, trūkstant trumpos grandinės riebalų rūgščių sulėtėja vandens ir Na rezorbcija storajame žarnyne, o tai irgi skatina viduriavimą (3). ASV dažniausiai sukelia antibiotikai, kurie veikia anaerobines bakterijas. ASV išsivystymo rizikos veiksniai – geriami ir plataus veikimo spektro antibiotikai (4).
Retesnis patofiziologinis ASV mechanizmas – Clostridium difficile infekcija. Tai gram (+), sporas formuojantis anaerobas, kuris išskiria toksinus – A ir B. Pastarieji sukelia enterocitų ir storosios žarnos pažeidimą, dėl ko vystosi uždegimas bei padidėja skysčių sekrecija. Toksinas B 1000 kartų citotoksiškesnis nei A. Pastarasis padidina tarpląstelinius tarpus, tuomet B toksinas lengviau patenka į gleivinę (5). C.difficile bakterija nevisada sukelia susirgimą, kai kurie žmonės būna sveiki nešiotojai. Naujagimiai gimę stacionare dažnai būna užsikrėtę C.difficile, tačiau ligos simptomai dažniausiai nepasireiškia. Jie yra besimptomiai nešiotojai. Šio reiškinio priežastis – nesubrendę receptoriai išsidėstę ant žarnyno epitelio ląstelių, prie kurių turėtų prisitvirtinti C.difficile toksinai. Kūdikiai ir vaikai iki 2m. amžiaus yra rečiau užsikrėtę (3-62%), tačiau jiems dažniau pasireiškia ligos simptomai, dėl to kad jau būna subrendę toksinų receptoriai, tačiau išlieka nepilnavertis imunitetas (6).
Kiti patofiziologiniai ASV mechanizmai mažiau reikšmingi. Po antibiotikoterapijos ar net jos metu žarnyne pagausėja įvairių grybelių (pvz. Candida albicans), tačiau jie neturi įtakos viduriavimui. Ištyrus 174 vaikus nustatyta, jog po antibiotikoterapijos žarnyne vienodai pagausėjo grybelinės infekcijos tiek pas viduriuojančius vaikus, tiek ir neviduriuojantiems (7). Nėra įrodymų, jog kiti infekciniai sukelėjai, pvz. S.aureus, C.perfringens A galėtų sukelti ASV (2).
Ne antibakterinis antibiotikų poveikis neabejotinai turi reikšmės ASV atsiradimui. Eritromicinas – motilino agonistas, jis skatina žarnyno peristaltika, todėl gali sukelti viduriavimą, pykinimą, o naujagimiams net hipertrofinę piliorostenozę. Amoksicilino dariniai su klavulano rūgštimi, kur kas dažniau sukelia viduriavimą nei vienas amoksacilinas. Kaip sukelia viduriavimą klavulano rūgštis – neaišku.
Vaikams skirtuose skystuose antibiotikų preparatuose dažnai įdedama įvairių medžiagų, pvz. saldiklių: fruktozės, sorbito. Kai kuriuose preparatuose būna laktozės. Šie trys angliavandeniai, jų netoleruojantiems žmonėms, gali sukelti pilvo pūtimą, skausmą ar viduriavimą.
Klinika. Įvairūs antibiotikai gali sukelti viduriavimą. Prancūzijoje ištyrus 650 vaikų (1mėn.iki 15,4m. amžiaus), kurie buvo gydomi ambulatoriškai antibiotikais, nustatyta, jog viduriavimas pasireiškė 11% . Dažniausiai viduriavimas atsirasdavo antibiotiko vartojimo artojimo metu – 68%, rečiau savaitės eigoje po jo nutraukimo – 15%. Viduriavimas antibiotiko vartojimo metu ir savaitės eigoje po nutraukimo – 17%. Vaikų sergančiųjų ASV vidutinis amžius – 13,4mėn. Dažniausiai serga:
1mėn. – 2m. amžiaus vaikai – 18% (61/336)
2-7m. – 4% (9/253)
>7m. – 2% (1/61)
Jau minėtame tyrime, atliktame Prancūzijoje, ASV dažniausiai sukeldavo:
Amoksacilino klavulanatas – 23% (14 vaikų iš 61 jį gavusių)
Eritromicinas – 16% (11/71)
Ampicilinas, amoksicilinas – 11% (24/210)
Cefalosporinai – 9% (12/142)
Makrolidai – 8% (6/75)
Trimetoprimas/sulfametoksazolis – (6% 2/32)
Penicilinai G ir V – 3% (2/59)
Amoksacilino klavulanatas patikimai (p<0,003) dažniau sukeldavo viduriavimą nei kiti antibiotikai tik jo vartojimo metu, bet ne jį pabaigus, t.y. didžiausią reikšmę turi klavulano rūgštis, kaip prokinetikas (1). Kitų tyrimų duomenimis amoksacilino klavulanatas taip pat dažniausiai sukeldavo viduriavimą: nuo 28,9% iki 71% jį vartojusių vaikų ir suaugusiųjų (8,9). Antibiotikai su sultamicilinu kur kas rečiau sukelia viduriavimą – 6% (1). Lentelėje Nr.1 pateikiami duomenys apie viduriavimo dažnumą gydant vaikus ir suaugusius įvairiais antibiotikais (10).
Lentelė Nr.1. Viduriavimo dažnumas gydant įvairiais antibiotikais
Antimikrobinis vaistas
Gydymo kursų skaičius
Viduriavimo dažnumas (%)
Koamoksiklavas
Cefakloras
Kloksacilinas
Eritromicinas
Amoksicilinas
Fenoksimetilpenicilinas
Azitromicinas
Cefaleksinas
Doksiciklinas
129
245
105
491
574
630
3995
305
450
8,5
5,7
5,7
5,3
4,5
3,7
3,6
1,3
0,7
C.difficile sukeltas viduriavimas dažniausiai diagnozuojamas 6mėn–2m. amžiuje (6).
Suaugusiems – C.difficile toksinas randamas 20-100 kartų dažniau vyresniems nei 60m. amžiaus nei sulaukusiems 10-20m. amžiaus (11).
Hospitalizacija – 20-30% suaugusiųjų besigydančių ligoninėje yra užsikrėtę C.difficile, populiacijoje 2-3%.
Hipogamaglobulinemija. Kraujo serume stokojant IgG – prieš C.difficile toksiną A (<3,00 ELISA vienetų), viduriavimo rizika padidėja 48 kartus (p<0,001) (11).
Dirbtinis maitinimas pirmą gyvenimo pusmetį .
Onkologiniai ligoniai.
Metotreksatas, paklitakselis.
Transplantuojami ligoniai.
Clostridium difficile klinikinės išraiškos formos – įvairios (6):
Besimptomiai nešiotojai. C.difficile gamina toksinus sukeliančius viduriavimą tik trečdaliui žmonių, kurie turi šią bakteriją žarnyne.
a. Ūmus viduriavimas. Prasideda po kelių dienų ar savaičių išgėrus antibiotiką. Išmatos dažniausiai vandeningos. Trukmė 2-9d.
b. Užsitęsęs viduriavimas. Padažnėjęs tuštinimasis gali tęstis 7sav.-19mėn. Beto, gali būti ir įvairūs kiti simptomai (12):
pasikartojančios kolikos,
hipermeteorizmas, pilvo pūtimas,
pasikartojantys vėmimai,
augimo sulėtėjimas,
blogas apetitas.
Kolitas (pseudomembraninis, žaibinis, toksinė megacolon, ne pseudomembraninis kolitas)
Diagnostika. ASV nustatomas remiantis anamneze (ligonis vartojo antibiotikus), įvertinus rizikos veiksnius ir neradus kitų viduriavimo priežasčių. C.difficile sukeltą viduriavimą galima diagnozuoti keletu metodu (lentelė Nr.2):
Tyrimas
Jautrumas %
Specifiškumas %
Audinių ląstelių citotoksiškumo nustatymas
78,5-97
98,6-100
Pasėlis
94,7-96,4
98,6-100
Imunofermentinis (toksinui A)
65-93
95-100
Imunofermentinis (toksinui A ir B)
75,7-96
93,5-100
Dažniausiai naudojamas imunofermentinis tyrimas toksino A nustatymui.
ASV eiga. Prancūzijoje ištyrus 650 vaikų (1mėn.iki 15,4m. amžiaus), kurie buvo gydomi antibiotikais ambulatoriškai, vidutinė viduriavimo trukmė – 4±3d. (2-17d.). Nei vienas iš 71 vaiko, kurie viduriavo, nebuvo hospitalizuotas. Antibiotikai nutraukti 4 iš 650 ligonių – dviem dėl vėmimo ir dviem dėl viduriavimo (1). Sergantieji C.difficile viduriavimu dažniausiai sirgo lengva, savaime pasveikstančia viduriavimo forma (14).
Gydymas. ASV gydymas priklauso nuo ligos klinikinės eigos ir C.difficile radimo. Užsitęsus viduriavimui ir ryškėjant dehidracijos ar intoksikacijos požymiams visų pirma reikia nutraukti antibiotiko skyrimą ir galima paskirti probiotikus. Sergant C.difficile sukeltu viduriavimu ir nesant efekto nuo antibiotiko nutraukimo skiriamas metronidazolis 20-40mg/kg/p gerti. Nesant efekto nuo metronidazolio skiriamas vankomicinas 40mg/kg/p, tik peroraliai. Sunkiais atvejais kartais naudojamas intraveninis imunoglobulinas, ypač esant jo stokai. Kartais skiriama storosios žarnos irigacija. Cholestiraminas – mažai efektyvus.
Probiotikai ASV profilaktikai ir gydymui. Antibiotikai dažnai sukelia viduriavimą, ypač mažiems vaikams. Ligoniams (6mėn.-14m. amžiaus) skiriant Saccharomyces boulardii sumažėjo viduriavimo epizodų: 4 iš 119 (3.4%), kontrolinėje grupėje 22 iš 127 (17.3%) (15). Vaikams, skiriant L.rahmnosus GG kartu su antibiotikais, labai sumažėjo viduriavimo epizodų, beto jie rečiau skundėsi pilvo skausmu nei gavę placebo (20). Probiotikai S.boulardii ir L.plantarum 299v, efektyvesni C.difficile infekcijos recidyvų profilaktikai, nei pirmam ligos epizodui (16). Apžvelgus iki 2005m. pasaulyje atliktus randomizuotus placebo kontroliuojamus tyrimus su probiotikais padaryta išvada, jog Lactobaccillus GG, L.reuteri, Bifidobakterium lactis sumažina visuomenėje įgyto, o Lactobaccillus GG ir antibiotikų sukelto viduriavimo tikimybę (17).
ASV profilaktikai ir gydymui galima naudoti sudėtinius probiotinius preparatus – Bifolac (Bifodan, Danija). Jo sudėtyje yra dvi gyvos, šaldytos, džiovintos bakterijos: Lactobacillus rhamnosus ir Bifidobacteriunm longum. Bifolac išleidžiamas miltelių pavidale ir kapsulėmis. Probiotikai esantys kapsulėse apsaugoti nuo neigiamo skrandžio sulčių poveikio, tačiau maži vaikai kapsulių nepraryja, todėl analogiškai kasos fermentiniams preparatams (Creon, Pangrol) išleidžiami milteliai mikrokapsulių pavidalu. Pasitikėjimą preparatu suteikia gamybos technologija. Bifolac gaminamas pagal GMP standartą.
Summary. This article is literature review of antibiotic associated diarrhea. Scientific data regarding etiology, pathogenesis, symptoms, diagnostic methods and treatment is presented as the data about the effectivness of probiotics in the prophylaxis and treatment of antibiotic associated diarrhea.
Turck D, Bernet JP, Marx J, et al. Incidence and risk factors of oral antibiotic-associated diarrhea in an outpatient pediatric population. J Pediatr Gastroenterol Nutr 2003;37:22-6.
Bartlett J.G.Clinical practice. Antibiotic-associated diarrhea. N Engl J Med. 2002;346:334-9.
Clausen MR, Bonnan H, Tvede M, et al. Colonic fermentation to short-chain fatty acids is decreased in antibiotic-associated diarrhea. Gastroenterology 1991;101:1497–504.
Surawicz ChM. Antibiotic-Associated Diarrhea in Children: How Many Dirty Diapers? J Pediatr Gastroenterol Nutr 2003;37:2-3.
Starr J. www.bmjlearning 2005
McFarland LV, Brandmarker SA, Guandalini S. Pediatric Clostridium difficile: A Phantom Menace or Clinical Reality? J Pediatr Gastroenterol Nutr 2000;31:220-231.
Forbes D, Ee L, Camer-Pesci P, Ward PB. Faecal candida and diarrhoea. Arch Dis Child 2001;84:328-31.
Mitchell DK, Van R, Mason EH, Norris DM, Pickering LK. Prospective study of toxigenic Clostridium difficile in children given amoxicillin/clavulanate for otitis media. Pediatr Infect Dis J. 1996;15:514-9.
Feldman W, Sutcliffe T, Dulberg C. Twice-daily antibiotics in the treatment of acute otitis media: trimethoprim-sulfamethoxazole versus amoxicillin-clavulanate. CMAJ 1990;142:115-8
Hopkins S. Clinical toleration and safety of azithromycin. Am J Med. 1991;91(3A):40S-45S.
Kyne L, Warny M, Qamar A, Kelly CP.Asymptomatic carriage of Clostridium difficile and serum levels of IgG antibody against toxin A. N Engl J Med. 2000;342:390-7.
Buts JP et al., Updates on C.difficile. 1996:29-36
Kotowska M, Albrecht P, Szajewska H. Saccharomyces boulardii in the prevention of antibiotic-associated diarrhoea in children: a randomized double-blind placebo-controlled trial. Aliment Pharmacol Ther 2005;21:583-90.
Fedorak RN, Madsen KL. Probiotics and prebiotics in gastrointestinal disorders. Current Opinion in Gastroenterology 2004, 20:146–155.
Szajewska H, Mrukowicz JZ. Use of probiotics in children with acute diarrhea. Pediatr Drugs 2005;7:111-22.
Kalliomaki M, Salminen S, Poussa T, et al. Probiotics and prevention of atopic disease: 4-year follow-up of a randomised placebo-controlled trial. Lancet 2003,61:1869–1871.
Vanderhoof JA, Young RJ. Current and potential uses of probiotics. Ann Allergy Asthma Immunol.2004;93(5 Suppl 3):S33-7.
Vanderhoof JA, Whitney DB, Antanson DI, et al. Lactobacillus GG in the prevention of antibiotic-associated diarrhea in children. J Pediatr 1999;135:564-8.
Johnson M, Östlund S, Fransson G, Kadesjö B & Gillberg C (2009) J Atten Disord. 12(5):394-401
Tikslas
Įvertinti, ar omega 3 ir omega 6 riebalų rūgščių papildų vartojimas yra veiksmingas gydant dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą (DTHS) bei kitus kartu pasireiškiančius sutrikimus vaikams ir paaugliams.
Tyrimas
Šiame 6 mėnesių trukmės atsitiktinių imčių dvigubai koduotame placebu kontroliuotame tyrime su vienpusiu kryžminiu gydymo keitimu dalyvavo 75 Švedijoje gyvenantys vaikai ir paaugliai.
Pirmaisiais 3 mėnesiais tiriamieji vartojo arba omega 3 ir omega 6 papildų (6 x Equazen eye qä kapsulės per dieną), arba placebo (alyvų aliejaus). Nuo 3 mėnesio iki tyrimo pabaigos visi tiriamieji vartojo omega 3 ir omega 6 papildų. DTHS simptomai vertinti prieš gydymą bei 3 ir 6 mėnesiais (naudotas tyrėjo atliekamas DTHS įvertinimo skalės IV tėvams skirtos versijos (ADHD-RS-IV) ir bendrojo klinikinio vertinimo (CGI) skalės vertinimas, vertinant simptomų sunkumą ir būklės blogėjimą).
Įtraukimo kriterijai
DSM-IV bet kokio potipio DTHS diagnozavimo kriterijus atitinkantys vaikai ir paaugliai, kurių įvertinimas buvo mažiausiai 1,5 standartinio nuokrypio didesnis už pagal amžių normalias potipio diagnozavimo ribas (naudotos DTHS įvertinimo skalės IV tėvams skirtos versijos (ADHD-RS-IV) nurodytos normos ribos).
Neįtraukimo kriterijai
Į tyrimą neįtraukti vaikai ir paaugliai, kuriems diagnozuotas visais simptomais pasireiškiantis autizmas, psichozė, bipolinis sutrikimas, nekontroliuojami traukuliai, hipertiroidizmas, hipotiroidizmas, kitokia reikšminga liga, kurie svėrė mažiau kaip 20 kg, kurie vartojo alkoholio ar draudžiamų preparatų, kurie vartojo psichiką aktyvinančių vaistų ar per paskutinius 3 mėnesius vartojo omega 3 papildų.
Dalyviai
35 8-18 metų tiriamiesiems buvo DTHS kombinuotasis potipis, 40 – DTHS nedėmesingumu pasireiškiantis potipis. Daugumai (78%) pacientų buvo bent vienas papildomas sutrikimas, įskaitant skaitymo ar rašymo sutrikimą (43%), specifinį motorinės funkcijos raidos sutrikimą (31%) ir priešiško neklusnaus elgesio sutrikimą (24%).
Svarbiausių rezultatų apibendrinimas (remiantis literatūra)
Equazen eye q™ poveikis DTHS simptomams
Apskritai nustatyta tendencija, kad bendrasis, dėmesio nesukaupimo ir hiperaktyvumo įvertinimas pagal ADHD-RS-IV skalę pirmųjų 3 mėnesių tyrimo laikotarpio pabaigoje labiau sumažėja Equazen eye q™ vartojantiems tiriamiesiems, palyginti su vartojusiais placebo. Panaši tendencija pastebėta ir antruoju gydymo laikotarpiu, lyginant tiriamuosius, kurie Equazen eye q™ vartojo abiejų tyrimų metu, ir tiriamuosius, kurie iš pradžių vartojo placebo.
Vidutinis ADHD-RS-IV įvertinimo pokytis po 3 mėnesių
Vidutinis įvertinimo pokytis Eye q Placebas
Iš viso Dėmesio nesukaupimas Hiperaktyvumas ir impulsyvumas
Panašus pagerėjimas nustatytas analizuojant CGI įvertinimą: pirmųjų 3 mėnesių tyrimo laikotarpio pabaigoje šio įvertinimo sumažėjimas Equazen eye q™ vartojusiems tiriamiesiems buvo reikšmingai didesnis nei vartojusiems placebo (p = 0,02).
Iš viso Dėmesio nesukaupimas Hiperaktyvumas ir impulsyvumas
Į Equazen eye q™ reagavę tiriamieji
Pirmųjų 3 mėnesių tyrimo laikotarpio pabaigoje 26% Equazen eye q™ ir 7% placebo vartojusių tiriamųjų kliniškai reikšmingai reagavo į gydymą (DTHS simptomai, vertinti pagal ADHD-RS-IV skalę, palengvėjo daugiau kaip 25%). Šiuo laikotarpiu keturiems iš Equazen eye q™ vartojusių ir į gydymą reagavusių pacientų DTHS simptomai palengvėjo daugiau kaip 50%, tuo tarpu placebo vartojusiųjų grupėje tokių atvejų nebuvo. Tyrimo pabaigoje į gydymą reagavo 47% tiriamųjų, iš jų 7 ligoniams (12%) simptomai palengvėjo daugiau kaip 50%.
Diagnostinių pogrupių analizė parodė, kad į gydymą reikšmingai dažniau reagavo tie pacientai, kuriems buvo dėmesio trūkumo sutrikimas (DTS), nei tie tiriamieji, kuriems buvo kombinuotasis DTHS.
Vertinant susijusius sutrikimus, nustatyta tendencija, kad į gydymą dažniau reagavo tie vaikai, kuriems buvo neurologinės raidos sutrikimų, pvz., skaitymo ir rašymo sutrikimas, specifinis motorinės funkcijos raidos sutrikimas, mokymosi sunkumas ar autizmo simptomų. Tarp pacientų, kurie sirgo kita kartu pasireiškiančia liga, pvz., priešiško neklusnaus elgesio sutrikimu, reagavusių į gydymą nebuvo.
Diagnostinių pogrupių tiriamųjų reagavimo dažnumas 3 mėnesį
DS = nedėmesingumo potipis (p=0.03), DTHS = kombinuotasis potipis (nereikšminga), skaitymo ir rašymo sutrikimas (nereikšminga), SMFRS = specifinis motorinės funkcijos raidos sutrikimas (nereikšminga)
Reagavę tiriamieji (%)
Diagnostinis pogrupis
Gali būti, kad gydymas omega 3 ir omega 6 yra specifiškai veiksmingesnis vaikams ir paaugliams, kuriems yra dėmesio trūkumo sutrikimo potipis, bei tiems, kuriems yra raidos sutrikimų, tokių kaip specifiniu motorinės funkcijos raidos sutrikimas ar skaitymo ir rašymo sutrikimas.
Refliuksas – normalus kiekvieno žmogaus fiziologinis reiškinys. Tuo tarpu gastroezofaginio refliukso liga (GERL) reiškia, kad refliuksas tapo patologiniu. Liga vystosi, kuomet skrandžio turinys patenka į stemplę vis dažniau, procesas kartojasi. Dauguma žmonių šį nemalonų pojūtį vadina padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gastroenterologo docento Vaidoto Urbono, pasaulyje dar negimė žmogus, kuris jaustų savo skrandžio rūgštingumą. Dažniausiai tai yra skrandžio rūgščių į stemplę patekimo išraiška, kuri gali perspėti apie gresiančią gastroezofaginio refliukso ligą.
Nuolat besikartojantis skrandžio rūgščių patekimas į stemplę gali sukelti stemplės uždegimą arba organų, esančių už stemplės, kaip antai balso stygų, kvėpavimo sistemos, pažeidimus. Skrandžio turinys pakilęs į stemplę gali išdeginti joje žaizdas, pakilęs dar aukščiau – pažeisti dantų emalį.
Paaugliams GERL pasireiškia širdies skausmais
Pagrindinis ligos požymis – rėmuo: deginimo, graužimo jausmas už krūtinkaulio bei atsirūgimas rūgščiu arba karčiu turiniu. Gali varginti kosulys, užkimimas, balso praradimas, perštėjimas galugerklyje, krūtinės skausmai, primenantys miokardo infarkto simptomus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog suaugusiems, besiskundžiantiems skausmais širdies plote, didesnė yra širdies ligų rizika, o paaugliams labai dažna priežastis yra GERL. Dar vienas šios ligos simptomas – skausmas viršutinėje pilvo dalyje, epigastriume. Jeigu išvardyti negalavimai kartojasi bent porą kartų per savaitę, tęsiasi mėnesį ir ilgiau, didelė tikimybė kad žmogus serga GERL.
Nekaltas kosulys gali būti kaltas dėl ligos
Vienas dažniausių ir, atrodytų, mažai kuo su GERL susijusių simptomų yra lėtinis kosulys, besitęsiantis mėnesių mėnesiais, ir rytinis užkimimas. Jeigu žmogus užkimsta be jokios priežasties, neperšalęs, galima įtarti jog priežastis yra gastroezofaginis refliuksas. Pasikartojantiems plaučių uždegimui, dusuliui, astmos priepuoliams taip pat gali įtakos turėti GERL.
Kita vertus, dažnai varginami kosulio, sergantieji kokliušu, plaučių uždegimu, taip pat rizikuoja susirgti GERL. „Todėl mums kartais nėra lengva atskirti ar lėtinis kosulys atsirado dėl to, kad pirmiausia buvo GERL, ar atvirkščiai – buvo lėtinis kosulys, kuris išprovokavo refliukso ligą. Tai yra labai svarbu atskirti, nes nuo to priklauso gydymas“, – aiškina gastroenterologas.
Taip pat refliuksas gali būti ir miego sutrikimų priežastis.
Patologinio refliukso priežastis gali būti net motinos pienas
Pasak doc. V. Urbono, GERL gali būti pirminė liga, kada priežastys nežinomos arba nėra iki galo aiškios. Taip pat gali būti ir antrinė liga, kaip kitos ligos komplikacija, kuomet priežastys yra aiškios: „Mano praktikoje buvo atvejis, kuomet mums buvo atsiųstas trejų metų vaikas nesėkmingai gydytas nuo GERL, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jam yra smegenų auglys. Tai, laimei, labai retas atvejis. Dažniausiai mano pacientams diagnozuojama alergija maisto produktams. Ji pasireiškia bėrimais odoje, dusuliu, viduriavimu, kartais pykinimu, vėmimu, atpylimu. Mūsų skyriuje gydėme vaiką, kuris labai stipriai atpildavo nuo mamos pieno, o dirbtinai maitinamas jautėsi puikiai. Todėl jeigu vaikas ar suaugęs dažnai atpila ar vemia, pirmiausia reikia tirti ne dėl GERL, bet ieškoti priežasčių, predisponuojančių šią ligą.“
Nemažiau svarbi sergantiesiems GERL yra psichoemocinė būsena: aplinka darželyje, mokykloje, namuose. Emocinis fonas labai dažnai lemia virškinimo sutrikimus. Per didelis svoris, sunkus fizinis darbas, sportavimas, kaip antai plaukimas, taip pat turi įtakos ligos vystymuisi.
Tinkama dieta padeda pusei pacientų
Gastroenterologo žodžiais, visi žmonės valgo panašius maisto produktus, didžioji dauguma juos toleruoja ir nesiskundžia jokiais virškinamojo trakto sutrikimais. Tik nedidelei daliai iškyla problemų. Tai reiškia, jog priežastis gali būti nepilnavertė virškinimo sistema, netoleruojanti tam tikrų maisto produktų.
Ne vienas iš savo patirties žino, kad rūgštus, keptas, riebus, mėtomis pagardintas maistas, miltiniai patiekalai (miltuose esantis gliutenas), gazuoti gėrimai, „sintetiniai“ produktai (sausi pusryčiai, bulvių traškučiai, kečupas, majonezas) dirgina virškinamąjį traktą, sukelia rėmenį. Obuolių sultys, vitaminas C taip pat gali nepalankiai atsiliepti virškinimui. Beje, stiprinantys imunitetą vitaminu C, prisidirba daugiau žalos nei naudos: askorbo rūgštis gali sukelti stemplėje erozijų.
Anot doc. V. Urbono, maistas yra labai svarbus sergantiems GERL. Net pusei gydomų vaikų nereikia skirti medikamentinio gydymo. Jiems pakanka sureguliuoti mitybos racioną.
Negydoma liga gali komplikuotis net vėžiu
Pas gastroenterologą žmones dažniausiai atveja skausmas, rėmuo, atsirūgimai rūgštimi. Tai išties nemalonūs pojūčiai, kuriuos ištverti ilgą laiką tiesiog neįmanoma.
„Tačiau agresyvus GERL, kuris nėra tinkamai gydomas, kuomet pacientas pats susiranda informacijos internete ar iš kitų šaltinių, užsiima savigyda, ilgainiui gali komplikuotis. Stemplėje gali atsirasti kraujuojanti žaizda. Jeigu tai tęsiasi mėnesį, kelis mėnesius, pusę metų, gali išsivystyti geležies stokos mažakraujystė“, – perspėja docentas. – ’Sergančiųjų GERL per 15 metų Lietuvoje išaugo 8 kartus, kasmet vien mūsų ligoninėje užregistruojami daugiau nei 600 ligonių.“
Besikartojantis uždegimas suformuoja striktūras (randus), maistas sunkiai praeina į skrandį, dėl to gali išsivystyti dar viena komplikacija – stemplės susiaurėjimas.
Bareto stemplė – priešvėžinė stemplės stadija. Jeigu GERL tampa lėtine, jos paūmėjimai turi didelę riziką išsivystyti stemplės adenokarcinomai. Tai viena baisiausių onkologinių ligų, nes nuo jos nepasveiksta niekas. Sergančių šia liga Lietuvoje kasmet daugėja, per metus diagnozuojami maždaug 200 atvejų.
Mažinti skrandžio rūgštingumą pavojinga!
Gastroezofaginio refliukso ligos gydymas yra gana sudėtingas procesas. Taip yra dėl to, kad ligos priežastys yra praktiškai nežinomos. Todėl pradėjus gydymą, pirmiausia pašalinami ligą predisponuojantys veiksniai, t.y. parenkama dieta, sureguliuojamas darbo ir poilsio režimas. Jeigu tai nepadeda, skiriamas medikamentinis gydymas.
„Suprantama, kad GERL gydymas medikamentais tėra simptominis. Gaila, bet kol kas jokios kitos alternatyvos nėra. Dauguma griebiasi mažinti skrandžio rūgštingumą vaistais. Tačiau tai ne išeitis. Skrandžio rūgštys būtinos normaliai skrandžio veiklai, maisto skaidymui. Mažindami rūgštingumą, trikdome virškinimą. Cheminiu būdu neutralizavę skrandžio rūgštis, iš skrandžio fermentinio sterelizatoriaus fabriko padarome inkubatorių, kuriame dauginasi bakterijos. Pastebėta, kas sunkūs, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, gydomi intensyviosios terapijos skyriuose, kuriems skiriami ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, dažniau suserga plaučių uždegimu, bakterinės kilmės bronchitais. Taip yra dėl to, kad bakterijos iš skrandžio patenka į kvėpavimo takus ir sukelia anksčiau išvardytas ligas. Pernelyg mažas rūgščių bei pepsino kiekis skrandyje, didina baltymų alergijos tikimybę, atsiranda kai kurių maisto produktų netoleravimas “, – apie skrandžio rūgščių mažinimo pavojus perspėja gastroenterologas V. Urbonas.
GASTROTUSS®
Sirupas ir tabletės nuo refliukso
Kad skrandžio rūgštis liktų skrandyje!
Kramtomosios tabletės nuo refliukso N30
Sirupas nuo refliukso vaikams ir suaugusiems 20ml N25
Sirupas nuo refliukso kūdikiams ir mažiems vaikams 200ml.
Gastrotuss® sirupas ir tabletės yra mechaninio poveikio medicinos priemonė, skirta gastroezofaginiam ir (arba) laringofaringiniam refliuksui gydyti mažinant su juo susijusius simptomus, pvz.: regurgitaciją (skrandžio turinio atpylimą), deginantį pojūtį skrandyje, svetimkūnio buvimo gerklėje pojūtį, nosiaryklės ir gerklų uždegimą, raugėjimą, įtampą pilvo ertmėje, kosulį, disfoniją (balso sutrikimus) ir bet kokius sutrikimus, kurių pagrindinė priežastis arba viena iš priežasčių yra gastroezofaginis ir (arba) laringofaringiniam refliuksas. Gastrotuss® yra pagalbinė priemonė paskatinti skrandžio, stemplės, ryklės ir (arba) gerklų gleivinės epitelio atsinaujinimo procesus. Preparatas nemažina skrandžio rūgščių, veikia švelniai, neturi pašalinio poveikio. Jį gali vartoti kūdikiai, vaikai, ir suaugusieji.
Veikia kaip mechaninis barjeras skrandžio turinio atpylimui.
Neabsorbuojamas virškinimo trakte.
Sudėtyje – magnio alginatas ir simetikonas.
Magnio alginatas – natūralus, aukšto klampumo polimeras, ekstrahuojamas iš rudųjų jūros dumblių. Jūros dumblių sirupas patekęs į skrandį išbrinksta, įgaudamas kisieliaus konsistenciją. Ta masė iškyla į skrandžio viršų, sudarydama tarsi mechaninį kamštį ir neleidžia po juo esančioms skrandžio rūgštims kilti į stemplę. Maždaug porą valandų jis atlieka savo funkciją, o po to yra pašalinamas.
Simetikonas – mažina dujų susidarymą, lengvina jų pašalinimą.
Be glitimo ir be laktozės. Gastrotuss® baby sirupas nuo refliukso. Magnio alginatas, simetikonas, fruktozė, ksantano lipai, D-pantenolis, natrio bikarbonatas, natrio hidroksidas, metilo p-hidroksibenzoatas, propilo p-hidroksibenzoatas, natūralios aromatinės medžiagos, išgrynintas vanduo. Be glitimo ir laktozės.
Vartojimas. Gastrotuss kramtomos tabletės nuo refliukso. Suaugusiesiems ir vaikams nuo12 metų – po 1-2 tabletes po valgio ir prieš miegą. Gastrotuss® sirupas nuo refliukso. Suaugusiesiems ir vaikams nuo12 metų – 1 maišelį (20 ml), jaunesniems kaip 12 metų – 1 ar pusę maišelio po valgio ir prieš miegą. Gastrotuss® baby sirupas nuo refliukso. Naujagimiams, kūdikiams, sveriantiems mažiau kaip 5 kg – 2,5–3 ml sugirdyti po maitinimo praėjus 5–10 minučių. Vaikams iki 3 metų – 5 ml, iki 12 metų amžiaus – 10‑20 ml po valgio ir prieš miegą. arba vartoti taip, kaip nurodė gydytojas.
Medicinos priemonė, atitinkanti Direktyvą 93/42/EEB
Žmogaus vidaus organai pastoviai kontaktuoja su nesterilia aplinka – burnoje, žarnyne, šlapimo, lytiniuose organuose, kvėpavimo takuose ir kitur esančiais mikroorganizmais (mikrobiota). Pastarieji sudaro 95% visų žmogaus ląstelių ir sveria apie 1,5kg. Toks didelis mikrobiotos kiekis neabejotinai įtakoja daugelį organizmo funkcijų. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esanti mikrobiota yra kiekvieno žmogaus individualus organas – “mikrobinis organas”, toks pat kaip kepenys, širdis, plaučiai ir kt. Žmogus turi 223 genus, kurie labai panašūs į bakterijų genus, todėl manoma, jog galimas bakterijų genų pernešimas žmogaus ląstelėms.
Žarnyne esantys mikroorganizmai skirstomi į simbiontus (angl. commensal), pvz. lakto, bifidobakterijos; sąlyginai patogeninius, pvz. klebsielės, protėjai ir patogeninius, pvz. salmonelės. Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie simbiontų įtaką žmogaus ir gyvūnų sveikatai.
Žarnyno mikrobiotos susidarymas ir jos pokyčiai
Vaisiaus virškinamasis traktas sterilus. Mikroorganizmai pradeda kolonizuoti žarnyną tuoj po gimimo. Aplinka, kurioje gimė vaikas (koks gimdymo stacionaras, kokia šalis-išsivysčiusi ar besivystanti, sterilios aplinkos sąlygos ar ne), gimdymo būdas (natūralus ar per Cezario sekciją) ir maitinimas (mamos pienu ar dirbtinis) nulemia kokios bakterijos apsigyvens. Pirmieji mikroorganizmai pakliuvę į žarnyną gali priversti organizmą gaminti sau palankias medžiagas ir neleisti kitoms bakterijoms įsitvirtinti jame. Todėl pradinė bakterijų kolonizacija labai įtakoja kokia bus jo pastovi mikrobiota. Augant žmogaus mikrobiotos sudėtis šiek tiek keičiasi. Mamos pienu maitinamo kūdikio žarnyne apie 60-90% mikrobiotos sudaro bifidobakterijos, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonių – 25%. Su amžiumi keičiasi ne vien tik bakterijų kiekis, bet ir jų kokybinė sudėtis, pvz. pas vaikus vyrauja Bifido infantis, o pas suaugusius B.adolescentis.
Mikrobiotos pasiketimas, kuomet žarnyne sumažėja „gerųjų“ bakterijų, o pagausėja sąlyginai patogeninių ar patogeninių bakterijų ar grybelių.vadinamas disbijozė. Jos atsiradimui turi reikšmės
infekcinės ir neinfekcinės ligos (alergija, vidurių užkietėjimas, cukrinis diabetas, vėžiniai susirgimai ir kt.),
vaistai (antibiotikai, priešvėžiniai, aspirinas ir kt.),
įvairios operacijos,
maistas (kiek ir kokių valgo angliavandenių, baltymų),
aplinkos sąlygos (rūkymas, pesticidai, gyvenimas kaime ar mieste ir kt.),
stresai (psichologiniai, fiziniai).
Kam reikalinga žarnyno mikrobiota
Mikrobiota gyvena visame virškinamajame trakte, o didžiausias bakterijų kiekis ir aktyvumas – storosios žarnos pradinėje dalyje. Vieni mikroorganizmai išsidėstę žarnyno epitelio paviršiuje, kiti žarnos spindyje, todėl išmatų pasėlio tyrimas nėra tikslus diagnostikos metodas, juolab ne visas žarnyne esančias bakterijas pasiseka išauginti. Pagrindinės mikrobiotos funkcijos:
Fermentuoja nesuvirškintas maisto liekanas ir žarnyne pasigaminusias gleives, ko pasekoje pasigamina trumpos grandinės riebalų rūgštys (sviesto, acto, skruzdžių), kurios tiekia 80% energijos reikalingos storosios žarnos epitelio ląstelėms ir 50% energijos reikalingos plonosios žarnos epitelio ląstelėms – enterocitams; sintezuoja K ir B grupės vitaminus; palengvina Ca, Mg, Fe jonų absorbciją..
Kontroliuoja žarnyno epitelio ląstelių dauginimąsi ir diferencijaciją (labai svarbu vėžinių ligų profilaktikai); imuninės sistemos išsivystymą ir jos pusiausvyrą (svarbu alerginių ir autoimuninių ligų atsiradimui).
Apsaugo nuo patogeninių bakterijų patekimo į organizmą.
Probiotikai
Probiotikai, tai gyvi mikroorganizmai, kurių išgėrus pagerėja sveikata. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos bakterijos, rečiau mieliagrybiai. Bakterijos klasifikuojamos į gentis, rūšis ir padermes, pvz. gentis – Lactobacillus, rūšis L. rhamnosus, padermė – L. rhamnosus 1091 (probiotikas – Bifolac). Probiotikų efektyvumas gydant įvairias ligas – nevienodas. Laktobakterijų genties probiotikai buvo ir iki dabar išlieka dažniausiai naudojamais probiotikais.
Probiotikai naudojami įvairių ligų profilaktikai ir gydymui.
Probiotikai ligų profilaktikai
Probiotikai naudojami įvairių ligų profilaktikai:
Infekcinės kilmės viduriavimas, ypač rotavirusinės
Clostridium difficile sukeltas viduriavimas
Antibiotikų sukeltas viduriavimas
Radiacinės terapijos sukeltas viduriavimas
Pooperacinės ar sunkių būklių infekcinės komplikacijos
Kvėpavimo sistemos infekcijos
Lytinių ir šlapimo organų infekcija
Maisto, rečiau inhaliacinė alergija
Naujagimių nekrozinis enterokolitas
Onkologinių ligų, ypač storosios žarnos vėžio profilaktika
Dantų ėduonis
Geriant probiotikus prieš vakcinaciją, susidaro didesnis antikūnų kiekis nei negeriant, t.y. geresnis organizmo atsakas į skiepus.
Labai gausios mokslinės medicininės apžvalgos duomenimis vaikams profilaktiškai skiriant probiotikus (L.acidophilus, L.rhamnosus GG ir kt.) ar adaptuotus pieno mišinius su probiotikais sumažėjo susirgimų virusinės etiologijos viduriavimu, o jei jie atsirasdavo vaikai sirgdavo lengviau nei tie, kurie nebuvo gavę probiotikų, beto jie trumpiau išskirdavo rotavirusus su išmatomis, t.y. trumpiau galėdavo užkrėsti kitus žmones.
Antibiotikai dažnai, ypač mažiems vaikams sukelia viduriavimą. Vaikams (6mėn.-14m. amžiaus) kartu su antibiotikais skiriant laktobakterijas ar mieliagrybius sumažėjo viduriavimo epizodų.
Laktobakterijos nudojamos alerginių ligų profilaktikai. Skiriant probiotiką L.rhamnosus GG moteriai paskutinį nėštumo mėnesį, o vėliau naujagimiui iki 6mėn. amžiaus, vaikai sulaukę 2 metų amžiaus, atopiniu dermatitu sirgo du kartus rečiau nei negavę probiotiko.
Probiotikai ligų gydymui
Daugelio ligų gydymui naudojami probiotikai.
Infekcinės kilmės viduriavimas, ypač rotavirusinės
Probiotikai skiriami kartu su oralinės rehidracijos tirpalais, 30,5val. sutrumpina ūminį infekcinį viduriavimą. Antibiotikų sukeltą viduriavimą gydo įvairūs probiotikai: L.acidophilus, LGG, L.bulgaricus, bifidobacterium, L. rhamnosus 1091 (Bifolac), S.boulardii. H.pylori (pagrindinė skrandžio uždegimo priežastis) infekcijos gydymui kartu su antibiotikais galima skirti ir probiotikus (L.acidophilus, L.reuteri), kurie ne tik apsaugo nuo antibiotikų sukelto viduriavimo, bet ir tiesiogiai slopina H. pylori bakterijų augimą.
Bakterijos neabejotinai turi įtakos uždegiminių žarnyno ligų išsivystymui, nes steriliame žarnyne (atliekant eksperimentus su gyvūnais) šios ligos neišsivysto. Deje, nėra aišku koks probiotikas labiausiai tiktų gydyti šias ligas.
Kūdikių atopinis dermatitas greičiau išnyko gydant adaptuotais pieno mišiniais su Bifidobacterium lactis Bb-12 ar L. GG, L. rhamnosus 1091 (Bifolac) nei gydant hidrolizatais be probiotikų.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais. Jei Jūs sutinkate su šiems tikslams naudojamais slapukais, spauskite "sutinku" ir toliau naudokitės svetaine.
This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. These cookies ensure basic functionalities and security features of the website, anonymously.
Cookie
Duration
Description
cookielawinfo-checkbox-analytics
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Analytics".
cookielawinfo-checkbox-functional
11 months
The cookie is set by GDPR cookie consent to record the user consent for the cookies in the category "Functional".
cookielawinfo-checkbox-necessary
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookies is used to store the user consent for the cookies in the category "Necessary".
cookielawinfo-checkbox-others
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Other.
cookielawinfo-checkbox-performance
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Performance".
viewed_cookie_policy
11 months
The cookie is set by the GDPR Cookie Consent plugin and is used to store whether or not user has consented to the use of cookies. It does not store any personal data.
Functional cookies help to perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collect feedbacks, and other third-party features.
Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.
Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.
Advertisement cookies are used to provide visitors with relevant ads and marketing campaigns. These cookies track visitors across websites and collect information to provide customized ads.
