Prieš kurį laiką pristatėme pasaulinės farmacijos rinkos apžvalgą. Šį kartą norėtume jums papasakoti apie tendencijas Rytų ir Vidurio Europoje ir konkrečiai Baltijos šalyse.
Karo įtaka
Regioną šiuo metu pirmiausiai reikšmingai veikia karas Ukrainoje. Iki karo Europos kraštovaizdį 2022 m. formavo penkios pagrindinės politinės temos: skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija, inovacijų pasiekiamumas pacientams, produktų trūkumo sprendimas, didėjanti ASV (aplinkosaugos, socialinės gerovės ir įmonės valdymo sričių) svarba ir tiekimo saugumo gerinimas.
Prasidėjus karui, Ukrainos krizė paaštrino nelygybes. Jau dabar akivaizdžios problemos dar labiau ryškės ir gilės. Stebime paklausos šuolį Rytų Europoje, išaugusius gamintojams tenkančius kaštus bei valstybei grąžintinas sumas, tai lydi didėjantys aplinkinių valstybių kaštai ir klinikinių tyrimų trikdžiai.
Infliacija ir energijos sąnaudos daugumoje pagrindinių rinkų smarkiai auga, o tai bus juntama visoje pramonėje. Be to, stebime Vakarų įmonių pasitraukimą: rinką paliko pirmosios tarptautinės įmonės („Bristol Myers Squibb“ ir „Reckitt“), perleisdamos savo verslą Rusijoje trečiosioms šalims. Tikėtina, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti.
Kaštai kyla
Keičiasi ir farmakologinis gydymas bei naujai pristatomi produktai – ši sritis brangsta, labiau telkiamasi į pavienius asmenis – specializuoti vaistai ima lenkti tradicinius ir dabar Europos šalyse pagal vertę sudaro daugiau kaip pusę rinkos.
Kalbant apie pagrindinius farmacijos rinkos augimo (iki 2030 m.) varomuosius veiksnius, onkologija išlieka dominuojančia gydymo sritimi. Inovacijų pagrindas – ląstelės, genai ir RNR, jis pritaikytinas įvairiose gydymo srityse. Naujausia tendencija išlieka – skaitmeninė sveikatos priežiūra atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Be to, daug galimybių esama srityse, kuriose išlieka dideli nepatenkinti poreikiai, pvz., kalbant apie Alzheimerio, Parkinsono ligas ir psichikos sveikatos sutrikimus.
Sveikatos priežiūros biudžetams ir vystymuisi didelės įtakos turės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (EGAD) priemonė. Bendras EGAD paketo biudžetas siekia 672,6 mlrd. eurų, 312,6 iš jų sudaro dotacijos, kurios privalo būti įgyvendinamos iki 2026 m.
Baltijos šalių rinkų pulsas
Baltijos šalių rinkos per pastaruosius penkerius metus išaugo (+8,3 %). Augančios kategorijos – specializuoti vaistai (+16 %) ir nereceptiniai vaistai (+16 %).
Visgi esama didelio atotrūkio tarp vaistų vartojimo Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje ir Vakarų Europos šalyse. Kalbant bendrai, politinė aplinka ir demografinės tendencijos (ypač senstanti ir turtingesnė bendruomenė) yra palankios visose šalyse. Tiesa, gyventojų skaičius Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo 4 % dėl neigiamo grynosios migracijos rodiklio ir žemo vaisingumo rodiklio.
Bendra mažmeninės rinkos vertė Baltijos šalyse siekia apie 1,88 mlrd. EUR, tačiau infliacijos lygis yra didžiausias per mažiausiai dešimt metų ir toliau auga.
Kuo išsiskiria Baltijos šalys?
Baltijos šalių rinka išsiskiria tinklų dominavimu: beveik visi didieji tinklai turi savo prekės ženklus ir kuria naujus produktus. Lietuvoje didelę dalį privačių prekės ženklų registruoja ne platintojai. Dauguma tinklų turi savo internetines parduotuves.
Dar vienas išskirtinis bruožas yra tai, kad vartotojų sveikatos priežiūrai skirtų produktų rinka Baltijos šalyse itin išvystyta, o klientai vietoje vizito pas gydytoją yra veikiau linkę rinktis apsilankymą vaistinėje. Be to, apie 40 % atvejų su farmacijos atstovais bendraujama skaitmeniniais kanalais.
Visoje rinkoje 2022 m. prognozuojama +11,3 % atsigavimo tendencija, 2023 m. – +4,5 %. Lietuvos rinkos prognozės 2023 m. numato augimą nuo 4,8 % iki 6,5 %, Estijos – nuo 5,5 % iki 9,1%, Latvijos – nuo 1,5 % iki 3,1 %