Renata niekada nelaukdavo pavasario. Medžių žydėjimą ji pasitikdavo verkdama – beržų ir alksnių žiedadulkėms jautrią moterį imdavo kamuoti akių peršėjimas, ašarojimas, sloga. Tai liovėsi, kai moteris išbandė specifinę alergenų imunoterapiją.
Renatą kamavo ne tik pavasarinė sloga – alergiją jai sukeldavo ir tam tikri maisto produktai. Net ir pasibaigus žydėjimo sezonui Renata negalėdavo paragauti obuolių, kriaušių, abrikosų ar persikų. Vos atsikandus vaisiaus imdavo peršėti burna, ištindavo lūpos, liežuvis. Ypač stiprią reakciją sukeldavo persikai ir abrikosai. Renatai buvo skirta specifinė alergenų imunoterapija. Gydymas truko trejus metus, bet jau po poros metų moteris pastebėjo galinti valgyti ir obuolius, ir kriaušes.
„Dar po kurio laiko ji galėjo valgyti ir persikus, ir abrikosus – tai nesukeldavo reakcijos. Negana to, visiškai išnyko alerginė sloga, nebereikėjo vartoti jokių kitų vaistų“, – apie sėkmingai įveiktą alerginę slogą pasakojo Renatą gydžiusi gydytoja alergologė ir klinikinės imunologijos specialistė docentė, medicinos mokslų daktarė Audra Blažienė.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovė įsiminė ir kitą pacientą. Garbaus amžiaus Algimantas – alergiškas namų dulkių erkėms. Specifinę alergenų imunoterapiją vyras išbandė jau seniai ir liko ja patenkintas – po gydymo kurso vyras dvidešimt metų nejuto alergijos požymių. Kai Algimantą vėl užklupo alerginė sloga, jis jau žinojo, kas jam gali padėti. Gydymo kursą pakartojus alerginės slogos požymiai palengva išnyko. Dabar vyras ir vėl yra laisvas ir nuo slogos, ir nuo vaistų.
Itin stipri alerginė reakcija kamavo pradinuką Matą. Vos tik prasidėdavo medžių žydėjimo sezonas, vaikas beveik apakdavo – ne tik ištindavo akių vokai, bet ir akių junginė, kildavo stiprus uždegimas.
Ir, žinoma, nuolat vargindavo stipri sloga. Matui paskyrus alergenų specifinę imunoterapiją, ligos požymiai tapo daug švelnesni. Galiausiai jie visai išnyko, ir vaikas pasijuto sveikas.
- Žmonės, kuriuos vargina alerginė sloga, vaistinėse palieka šimtus litų. Kuo specifinė alergenų imunoterapija veiksmingesnė už įprastus vaistus nuo alergijos?
Specifinė alergenų imunoterapija – vienintelis metodas, galintis išgydyti žmogų. Jis pakeičia imuninės sistemos atsaką į alergenus, ir organizmas pradeda reaguoti į juos taip, kaip ir sveikų žmonių. O jeigu ligonis gydosi vien vaistais nuo alerginės slogos, niekada iš jos neišsivaduos – vaistai tiktai nuslopina simptomus, bet nepakeičia organizmo savybių.
- Ar specifinė alergenų imunoterapija veiksminga visiems pacientams?
Apie 80 procentų pacientų ji leidžia visiškai atsisakyti vaistų nuo alergijos. Jeigu kai kam jų ir reikia, alerginės slogos simptomai nebėra tokie varginantys. Gydymo sėkmę lemia daugybė dalykų – žmogaus imuniteto savybės, kokiems alergenams ir kokiam jų kiekiui organizmas yra įsijautrinęs, kiek liga yra įsisenėjusi.
- Kodėl alerginę slogą reikia pradėti gydyti kuo anksčiau?
Alergenų, sukeliančių reakciją, kiekis laikui bėgant gali vis didėti. Dažniausiai žmogus pirmiausia tampa jautrus vienai alergenų grupei, pavyzdžiui, medžių žiedadulkėms. Vėliau jis tampa jautrus ir kitiems alergenams – pievų žolių, namų dulkių erkių, kitiems. Jeigu gydymas bus pradėtas pačioje ligos pradžioje, galima sustabdyti organizmo įsijautrinimą kitiems alergenams. Be to, gydyti reikia, kad liga netaptų vis sunkesnė. Yra žinoma: jeigu kūdikystėje kamuoja atopinis dermatitas, vėliau gali užklupti alerginė sloga, galiausiai gali išsivystyti bronchų astma. Jeigu specifinė imunoterapija bus taikoma vaikui sergant alergine sloga, galima jį apsaugoti nuo bronchų astmos išsivystymo.
Specifine alergenų imunoterapija gydomi vaikai nuo šešerių metų ir suaugusieji.
- Ar daug pacientų gydoma šiuo metodu?
Gaila, tačiau kol kas labai mažai. Galbūt žmones gąsdina ilgas gydymo kursas? Bet taip manyti klaidinga. Yra įvairių specifinės alergenų imunoterapijos preparatų. Vienais gydytis reikia 3–5 metus iš eilės (injekcijos leidžiamos iš pradžių kas savaitę, vėliau – kartą per mėnesį). Kitais gydymo kursas yra kur kas trumpesnis. Užtenka trejus metus iš eilės kartą per metus suleisti šešias injekcijas – jos leidžiamos kas vieną dvi savaites. Šis gydymo metodas gali būti taikomas tik iki žiedadulkių sezono pradžios.
Kada ir kokį gydymą pasirinkti, gali patarti gydytojas alergologas. Kita bėda – specifinė alergenų imunoterapija nėra kompensuojama, ir pacientus galbūt gąsdina kaina. Bet jeigu jie apskaičiuotų, kiek per gyvenimą atsieina vaistai, slopinantys simptomus, tačiau taip ir neišvaduojantys iš alergijos, paaiškėtų, kad taip jie išleidžia daug daugiau.
Sterimar
Lietuvos rytas
sveikatos gidas / gyvenimo būdas
2014 m. sausio 18 d.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
Grybo g. 32A, Vilnius
Registracija ir informacija:
8 5 233 3000, (8 698) 00 000