Retos ligos kelia unikalius iššūkius diagnozės nustatymo, gydymo ir pacientų priežiūros srityse. Kaip sveikatos priežiūros gerinimui atsidavusi įmonė, Norameda toliau teikia prioritetą retoms ligoms, plėsdama inovatyvių vaistų portfelį ir stiprindama partnerystę su pirmaujančiomis medicinos įstaigomis.
Geresnė prieiga prie retų ligų gydymo
2024 m. Norameda pristatė keturis naujus retų ligų gydymo būdus, ženkliai pagerindama pacientų prieinamumą prie gyvybiškai svarbių terapijų. Naujausi vaistai skirti:
Vienas svarbiausių 2024 m. pasiekimų – naujo Fabry ligos gydymo pristatymas ir sėkmingas Wakix atstovavimas narkolepsijos gydymui. Šie žingsniai patvirtina Norameda įsipareigojimą užtikrinti, kad pacientai laiku gautų veiksmingus gydymo sprendimus.
Lietuva – lyderė Alfa manozidozės diagnostikoje
Vienas ryškiausių Lietuvos pasiekimų retų ligų srityje – Alfa manozidozės diagnozė. Lietuvoje užregistruoti septyni šios ligos atvejai – daugiau nei visame Skandinavijos regione. Tai rodo šalies pažangą retų ligų diagnostikoje.
Ankstyva ir tiksli diagnozė yra itin svarbi retomis ligomis sergantiems pacientams, nes leidžia laiku imtis intervencijų, galinčių reikšmingai pagerinti jų gyvenimo kokybę. Lietuvos pasiekimai šioje srityje pabrėžia sėkmingą bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros įstaigų, diagnostikos centrų ir farmacijos partnerių.
Retų ligų gydymo sudėtingumas
Retų ligų valdymui reikalingos specializuotos žinios, tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir koordinuoti pacientų priežiūros keliai. Dėl šių ligų sudėtingumo įprasti gydymo metodai dažnai yra nepakankami.
Suprasdama šį iššūkį, Europos Sąjunga 2017 m. įkūrė 24 Europos referencijos tinklus (ERN), siekdama skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą retų ligų gydymo srityje. Vilniaus Santaros klinikos aktyviai dalyvauja šiuose tinkluose, prisidėdamos prie žinių mainų ir geriausios praktikos sklaidos retų ligų valdyme.
Norameda atlieka svarbų vaidmenį optimizuojant pacientų priežiūros procesus, užtikrindama, kad pacientai gautų integruotą ir aukštos kokybės gydymą. Skatindama bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros specialistų, pacientų organizacijų ir mokslinių tyrimų institucijų, Norameda siekia gerinti retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimo kokybę.
Inovacijų skatinimas ir žinių mainai
Kaip pirmaujanti farmacijos bendrovė, Norameda yra įsipareigojusi skatinti medicinines inovacijas ir tarptautinį bendradarbiavimą. Remdama Retų ligų koordinavimo centrą Vilniaus Santaros klinikose, įmonė prisideda prie pažangiausių mokslinių tyrimų, edukacinių iniciatyvų ir geresnės pacientų prieigos prie gyvybiškai svarbių gydymo būdų.
Ilgalaikė Norameda vizija apima:
Gydymo galimybių retoms ligoms plėtrą
Diagnostikos galimybių stiprinimą per strategines partnerystes
Tarpvalstybinio bendradarbiavimo skatinimą, siekiant dalintis geriausiomis pacientų priežiūros praktikomis
Geresnės ateities link retomis ligomis sergantiems pacientams
Kelias į geresnį retų ligų gydymą reikalauja nuolatinės inovacijos, stiprių partnerystės ryšių ir nuoširdaus įsipareigojimo pacientų gerovei. Norameda išlieka šios misijos priešakyje, užtikrindama, kad retomis ligomis sergantys pacientai gautų reikalingą priežiūrą.
Plėsdama prieigą prie naujų terapijų, skatindama diagnostikos pažangą ir moderuodama žinių mainus tarp šalių, Norameda formuoja retų ligų valdymo ateitį Lietuvoje ir už jos ribų.
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad UAB „Norameda“ buvo suteiktas „EcoVadis Committed“ ženklelis, žymintis svarbų etapą kompanijos kelyje į tvarumą. Šis pripažinimas liudija mūsų pastangas suderinti verslo praktiką su aplinkosaugos, socialiniais ir etikos standartais.
„EcoVadis“ yra visame pasaulyje pripažinta tvarumo reitingų platforma, kurioje įmonės vertinamos keturiose pagrindinėse srityse: aplinkosaugos, darbo ir žmogaus teisių, etikos ir tvarių pirkimų. Kiekvienoje iš šių sričių „Norameda“ pasiekė aukštesnius nei vidutinius rinkoje rezultatus, o etikos srityje parodė reikšmingai aukštą rezultatą.
Gautas „EcoVadis Committed“ ženklelis atspindi kompanijos įsipareigojimą integruoti tvarumą į savo veiklos pagrindą užtikrinant, kad savo veikla teigiamai prisidedame prie mūsų planetos ir visuomenės gerovės. Priimdami tvarius sprendimus, taip pat siekiame įkvėpti pasitikėjimą ir bendradarbiavimą su savo partneriais ir klientais.
Didžiuojamės būdami augančios organizacijų, teikiančių pirmenybę tvarumui, bendruomenės dalimi. Šis ženklelis yra ir mūsų pažangos atspindys, ir paskata siekti dar didesnio poveikio. Kartu galime kurti šviesesnę ir ekologiškesnę ateitį ateinančioms kartoms.
Nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, 2023 metų „Noramedos“ rezultatai buvo jos atsparumo įrodymas. Įmonei ne tik pavyko išlaikyti 7 proc. didesnes pajamas, palyginti su 2022 m. (28,3 mln., palyginti su 26,3 mln.), bet ir reikšmingai, 130 procentų, išauginti pelną.
„Būdami realistai, pajamų augimo neplanavome, siekėme išlaikyti pardavimus tame pačiame lygyje kaip ir 2022 m., todėl metai buvo geresni nei tikėjomės“, – sako Audrius Leiva, „Norameda“ direktorius. „Rezultatus daugiausiai nulėmė profesionalios komandos pastangos, kuria visada malonu didžiuotis.“
Žvelgiant į rezultatus pagal šalis, Latvijoje ir Estijoje „Norameda“ pajamos augo sparčiau (atitinkamai 19 ir 9 proc.), o pelningumas buvo didesnis nei Lietuvoje.
Anot A. Leivos, konkurencija ir vaistų kainų reguliavimas Lietuvoje lėmė mažesnes kainas. Kai kuriais atvejais „Norameda“ net buvo priversta nutraukti kai kurių vaistų tiekimą, nes tai nebebuvo ekonomiškai naudinga.
Nepaisant įėjimo į rinką fazės, „Norameda“ filialas Lenkijoje 2024 m. turėtų augti. Tikimasi, kad komandai išplėtus gaminių asortimentą ir į kompensuojamųjų sąrašą įtraukus naują vaistą nuo retos neurologinės ligos, tai atsilieps verslo rezultatuose.
„Tai padės mums sustiprinti pozicijas Lenkijoje“, – įsitikinęs „Norameda“ direktorius.
Visgi, A. Leiva, kalbėdamas apie 2024-uosius, išlieka konservatyvus. Priežastys tos pačios: intensyvi konkurencija, krentančios vaistų kainos, ilgas kompensuojamųjų vaistų laukimas Baltijos farmacijos rinkoje.
Nors Baltijos šalys kasmet išleidžia daugiau vaistų kompensavimui, vaistų prieinamumas dar turi pasivyti Vakarų Europos šalis.
„Farmacijos rinka yra stipriai reguliuojama“, – sako „Norameda“ vadovas. „Nuolat kyla iššūkių: griežti kokybės reikalavimai sandėliavimui ir transportavimui, vaistų tiekimas pakuotėse su valstybine kalba, nepageidaujamų reakcijų į vaistus stebėjimas ir kt. Tuo pačiu metu kainos yra reguliuojamos ir turėtų būti vienos žemiausių Europoje. Turime nuolat stebėti, keisti asortimentą ir būti lankstūs bei efektyvūs.“
Liepos mėnesį Lietuvoje įsigaliojo atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas ir sulaukė prieštaringų reakcijų.
Sveikatos apsaugos ministerijos perspektyva
Pasak Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, naujasis kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmas pernai buvo įvestas siekiant racionalizuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą ir išplėsti kompensuojamųjų vaistų prieinamumą bei juos gaunančių pacientų skaičių. Šis mechanizmas nustato maksimalias pacientų priemokų lubas pagal penkias mažiausias vaistų kainas ES.
Vaistų gamintojų asociacijos susirūpinimas
Atnaujintas sąrašas kelia susirūpinimą Vaistų gamintojų asociacijai. Teigiama: „Naujame kompensuojamųjų vaistų sąraše Lietuvoje yra mažiau produktų. Taip yra dėl to, kad Lietuva nesugebėjo koreguoti savo kainodaros režimo, todėl mūsų šalis gamintojams tampa nepatraukli. Pacientai skundžiasi, kad jiems reikalingus vaistus privalo įsigyti be kompensacijos.“
Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkė Laisvida Krušienė pabrėžia, kad problemų kelia reikalavimas nekelti kompensuojamųjų vaistų kainos. Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų kaina Lietuvoje nustatoma pagal vidutinę veikliosios medžiagos kainą, skaičiuojamą nuo mažiausių kainų penkiose Europos Sąjungos šalyse. Asociacijos teigimu, ši tvarka gamintojų netraukia.
„Noramedos“ perspektyva
„Noramedos“ direktorius Audrius Leiva pastebi, kad generinių vaistų kainų nustatymo sistema pagal kitas ES rinkas veikia jau kurį laiką, ne išimtis ir šie metai. Tačiau jis pripažįsta, kad reikalavimas Lietuvai turėti vieną žemiausių kainų Europos Sąjungoje apsunkina tiekimo užtikrinimą dėl mažos rinkos, ypač konkuruojant su didesnėmis rinkomis, tokiomis kaip kaimynė Lenkija.
„Suvokiame iššūkius ir aktyviai dirbame, kad juos spręstume. Gamintojams mažomis kainomis tiekti mažus kiekius neapsimoka, o stabilų tiekimą užtikrinti sunku. Tačiau pasitikime savo komanda ir ieškome būdų Išplėsti asortimentą, būti lankstiems ir optimizuoti įmonės išteklius.“
Šiame video pristatome „Grintuss“ ir „Golamir“ – natūralios kilmės medicinos priemones, skirtas peršalimo ligoms gydyti. Produkcija, pagaminta Italijoje, pasižymi vertikalia tiekimo grandine nuo vaistažolių auginimo iki kokybės kontrolės.
Grintuss:
Skirta sausam ir iš krūtinės kylančiam kosuliui.
Produktai, sudaryti iš augalinių molekulinių kompleksų ir medaus, mažina gleivinės dirginimą ir skatina gleivių pašalinimą.
Tinka suaugusiems ir vaikams, natūralūs, ekologiški ir saugūs.
Golamir:
Skirta gerklės skausmui, kurį sukelia virusai, bakterijos, alergenai ar išoriniai dirgikliai.
Tabletės ir purškalas su ActiFilm DOL natūraliu kompleksu mažina uždegimą ir apsaugo gleivinę.
Tinka visai šeimai, įskaitant vaikus nuo 1 metų.
Video taip pat apima vartojimo instrukcijas, rekomendacijas dėl gydymo ir klinikinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius šių produktų efektyvumą ir saugumą
Iki 2024 m. „Noramedos“ specialiosios paskirties vaistų padalinyje buvo aktyviai dirbama dviejų pagrindinių retųjų ligų – alfa-manozidozės ir paveldimos Leberio optinės neuropatijos – srityje. Šiemet „Norameda“ pristato naują Fabry ligos gydymo galimybę ir įžengia į naują sritį – narkolepsiją.
„Tai jaunų žmonių liga. Deja, Lietuvoje ši liga vis dar retai diagnozuojama: nors ja serga apie 600 asmenų, šiuo metu gydoma tik 30. Dabar pagrindinis mūsų tikslas – padidinti diagnostikos prieinamumą, mat nuo kovo 1 d. bus prieinami naujos kartos vaistai“, – teigia Sandra Ivanauskienė, „Noramedos“ Specialiosios paskirties vaistų padalinio įkūrėja ir vadovė.
Narkolepsijos srityje „Norameda“ bendradarbiauja su Prancūzijos farmacijos įmone „Bioprojet Pharma“ ir pristato naujos kartos vaistą narkolepsijai gydyti. Tai pirmasis toks vaistas, kuris padidina histamino kiekį smegenyse.
Histaminas yra natūrali smegenyse esanti cheminė medžiaga, kuri veikia dvejopai ir padeda mums išlikti budriems dieną: padidina smegenų aktyvumą srityse, kurios padeda pabusti, ir sumažina smegenų aktyvumą srityse, kurios padeda užmigti.
Naujasis „Bioprojet“ vaistas yra pirmasis ir vienintelis Maisto ir vaistų administracijos patvirtintas kartą per parą vartojamas vaistas tabletėmis, skirtas gydyti narkolepsija sergantiems suaugusiesiems, kuriems pasireiškia pernelyg didelis mieguistumas dieną arba katapleksija.
Kovo 1 d. „Norameda“ perima šio naujo vaisto atstovavimo teises.
„Be to, turime ketvirtą pacientą, kuriam diagnozuota alfa-manozidozė. Palyginti su kitomis šalimis, tai puikus rezultatas. Džiaugiuosi, kad netrukus galėsime pradėti gydymą“, – pažymi S. Ivanauskienė.
Be to, „Noramedos“ Specialiosios paskirties vaistų padalinys kartu su gydytojų komanda siekia užtikrinti, kad valstybė kompensuotų naujos kartos vaistą Fabry ligai gydyti. Tikimasi, kad netrukus bus pasiekta teigiamų rezultatų.
*** Narkolepsija gali būti 1 arba 2 tipo.
1 tipo narkolepsija yra reta neurologinė liga, kuriai būdingas pernelyg didelis mieguistumas dieną, susijęs su nekontroliuojamu noru miegoti ir katapleksija (staigiu raumenų tonuso praradimu budrumo metu, dažnai sukeliamu malonių emocijų).
2 tipo narkolepsijai būdingas pernelyg didelis mieguistumas dieną, susijęs su nevaldomu noru miegoti, kartais miego paralyžiumi ir hipnogoginėmis ar hipnopompinėmis haliucinacijomis.
Liga pasireiškia sulaukus 10–30 metų, o simptomai išlieka visą gyvenimą. Nuo požymių atsiradimo iki diagnozės nustatymo vidutiniškai praeina labai daug laiko – dešimt metų.
Lenkijos kompensavimo įstatymo pakeitimas. Svarbiausi pokyčiai
2023 m. pabaigoje Lenkijoje įsigaliojo Kompensavimo įstatymo pakeitimas. Pateikiame pagrindinius pokyčius ir įmonės „Norameda“ padalinio Lenkijoje generalinio direktoriaus Arvydo Norvaišo komentarą.
„Lenkijos farmacijos bendruomenė į šiuos pakeitimus reagavo griežtai ir gana priešiškai. Net įstatymo priėmimo procesas buvo sudėtingas“, – pasakoja A. Norvaišas.
2023 m. liepos mėn. Lenkijos Respublikos Seimas (žemieji parlamento rūmai) priėmė svarbų Kompensavimo įstatymo pakeitimą. Tuomet įstatymas buvo perduotas svarstyti Senatui, kuris jam pritarė su keliolika pakeitimų. Galiausiai Seimas atmetė Senato pateiktus pakeitimus ir rugpjūčio 17 d. Kompensavimo įstatymas buvo priimtas toks, koks buvo pasiūlytas anksčiau. Jis įsigaliojo 2023 m. lapkričio 1 d.
„Ryškiausias pokytis – didelės lengvatos vietos gamintojams. Tai pasireiškia ekonomine nauda ir procedūrų palengvinimu vietos gyventojams“, – teigia A. Norvaišas.
Pavyzdžiui, kai vaistas pagamintas Lenkijoje, paciento mokama suma sumažėja 15 proc. (palyginti su 10 proc.), o mokesčiai už prašymą ir sveikatos technologijų analizę sumažėja 50 proc.
„Nemažai diskusijų kilo ir dėl baudžiamosios atsakomybės sąlygos nustatymo už kompensavimo prašyme pateiktus duomenis“, – pažymi A. Norvaišas.
Vis dėlto vienas didžiausių farmacijos įmonių rūpesčių – prievolė tiekti vaistus dešimčiai didmenininkų. Ši prievolė taikoma kalbant apie vaistus, kurie gali būti neprieinami ir kuriuos Sveikatos apsaugos ministerija skelbia specialiame sąraše, su išlyga, kad ji taikoma tik vaistinėse kompensuojamiems vaistams.
Vienas iš teigiamų pokyčių farmacijos įmonėms yra nustatytų maržų įvedimas: marža turi būti ne mažesnė kaip 0,50 PLN ir ne didesnė kaip 150 PLN kompensavimo vaistinėse atveju ir 2 000 PLN įgyvendinant chemoterapijos ar medicinos programas.
„Vis dėlto vyksta daug diskusijų, kaip įgyvendinti šiuos pakeitimus, nes kai kurie apribojimai vienodai veikia tiek vietos, tiek užsienio farmacijos įmones. Pavyzdžiui, ar galime teigti, kad vaistas pagamintas Lenkijoje, jei dauguma jo sudedamųjų dalių pagamintos Kinijoje?“ – klausia A. Norvaišas.
Pasak įmonės „Norameda“ padalinio Lenkijoje generalinio direktoriaus, farmacijos bendruomenė išlieka nusiteikusi optimistiškai, nes po rinkimų Lenkijoje įvyko daug teigiamų pokyčių: „Jau priimtas įstatymas, pagal kurį finansuojamos in vitro programos, o tai neabejotinai paskatins ir kitus rinkos segmentus judėti šia kryptimi.“
***
Lenkijos farmacijos rinka skaičiais (remiantis 2023 m. III ketv. PEX duomenimis)
Lenkijos rinkoje šiek tiek (–0,3 proc.) sumažėjo pakuočių skaičius (1,72 mlrd. PLN), tačiau jos vertė išaugo 9,3 proc. (47,18 mlrd. PLN).
Rinkos kainos padidėjo: daugiausia nekompensuojamųjų receptinių vaistų segmente – 11 proc., nereceptinių vaistų segmente – 10,3 proc. ir kompensuojamųjų vaistų segmente – 4 proc.
Rinkos augimą receptinių vaistų segmente daugiausia lėmė parduotas kiekis, kuris padidėjo 8,3 proc., o nereceptinių vaistų segmente rinkos augimą lėmė 7,6 proc. išaugusios kainos ir 5,9 proc. sumažėjęs parduotas kiekis.
Į pirmaujančių įmonių penketuką pateko keturios Lenkijos įmonės: „Polpharma“ (2,54 mlrd. PLN), „Adamed“ (1,10 mlrd. PLN), „Aflofarm“ (1,07 mlrd. PLN) ir „USP Zdrowie“ (0,95 mlrd. PLN).
Dvidešimties metų patirtį farmacijos srityje sukaupęs Ivanas Červotkinas, didžiąją savo karjeros dalį dirbęs bendrovėje „Pfizer“, 2023 m. pavasarį prisijungė prie „Norameda“ komandos kaip bendradarbiavimo projektų vadovas Baltijos šalims.
„Šia bendrove jau seniai žaviuosi dėl jos į verslą orientuoto požiūrio ir nuostabios vidinės atmosferos. Nekantriai laukiu, kada galėsiu pradėti įgyvendinti naujai suformuotų komandų iniciatyvas“, – tuomet sakė Ivanas.
Praėjus beveik pusmečiui susitinkame su Ivanu per kavos pertraukėlę pasikalbėti apie jo kasdienes užduotis ir iššūkius. Pirmiausia mums smalsu, kas sudaro bendradarbiavimo projektų vadovo pareigybės esmę, nes bendrovėje „Norameda“ ji nauja.
„Šis darbas labai subtilus, panašus į choreografiją, kai viskas turi veikti sinchroniškai. Bendradarbiavimo projektų vadovas atsakingas už veiksmingo santykių valdymo užtikrinimą, bendrovės turto apsaugą ir ilgalaikės vertės maksimizavimą įmonės, jos partnerių ir klientų požiūriu“, – aiškina Ivanas. – Tai profesija ir įmonės funkcija, reikalaujanti apibrėžtos vizijos, struktūros, tikslų, darbo metodų ir rodiklių.“
Ivanas Červotkinas iš Ukrainos į Lietuvą persikėlė prieš metus. Būdamas farmacijos specialistas, jis pradėjo tyrinėti vietos įmones.
„Kadangi vis dar mokausi lietuvių kalbos, man buvo svarbu dirbti anglakalbėje aplinkoje, o „Norameda“ yra tarptautinė bendrovė, turinti pasaulinį partnerystės tinklą. Be to, mane sužavėjo į verslą orientuotas požiūris ir vadovybė. Po susitikimo su Audriumi Leiva neliko abejonių, kur noriu siekti karjeros“, – pasakoja I. Červotkinas.
Bendrovės „Norameda“ generalinis direktorius Audrius Leiva taip pat džiaugiasi nauju komandos nariu: „Geri žmonės ir sklandžiai dirbanti komanda yra pagrindinės „Norameda“ sėkmę lemiančios vertybės. Džiaugiuosi, kad mūsų komanda pamažu, bet nuosekliai plečiasi – paskutinis prie mūsų prisijungė Ivanas. Jis yra aukštos kvalifikacijos savo srities specialistas ir puikiai įsilieja į mūsų atmosferą. Tikiuosi, kad jis čia liks ilgam.“
Po kelių mėnesių darbo bendrovėje „Norameda“ Ivanas patvirtina, kad vienas iš pagrindinių „Norameda“ privalumų – puiki vidinė atmosfera, leidžianti jaustis kaip šeimoje, ir gera profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
„Mane žavi tai, kokiu greičiu bendrovėje priimami sprendimai. Dirbame labai glaudžiai ir greitai, kartais sparčiau, nei įpratę mūsų partneriai“, – dalijasi Ivanas.
Nuo pat darbo bendrovėje „Norameda“ pradžios Ivanas daugiausia dėmesio skiria darbui su įvairiais pasaulinės sveikatos priežiūros bendrovės „Organon“, kuri yra naujoji „Norameda“ partnerė, produktais. Tačiau nekantriai laukia netrukus prasidėsiančių naujų partnerysčių.
„Taip pat kuriu naujus mūsų darbo metodus. Išplėtus mąstymo ribas galima žengti vienu žingsniu toliau nei konkurentai. Net jei farmacijos verslas išlieka senamadiškas, negalima ignoruoti naujų skaitmeninių technologijų“, – sako „Norameda“ bendradarbiavimo projektų vadovas Baltijos šalims.
Lietuviško kapitalo farmacijos įmonė „Norameda“ beveik prieš dvejus metus atidarė filialą ir elektroninę vaistinę Lenkijoje. Pasak Lenkijos filialo „Norameda“ generalinio direktoriaus Arvydo Norvaišo, rinka kaimyninėje šalyje yra kupina iššūkių, bet vis dar patraukli.
„Lenkijos farmacijos rinkos vertė yra apie 9,4 milijardo eurų ir auga. 2022 metais rinkos vertės augimas siekė 14,1%, šiemet prognozuojamas 10% augimas (iki 10,4 mlrd. eurų)“, – sako A. Norvaišas, „Norameda“ filialo Lenkijoje vadovas.
Didžiausias augimas 2022 m. buvo nereceptinių vaistų sektoriuje – 16,5 proc., receptinių nekompensuojamųjų – 19,8 proc., o receptinių kompensuojamų – 5,1 proc.
„Pagrindiniai šio augimo veiksniai buvo infliacija ir augančios vaistų kainos“, – komentuoja A. Norvaišas.
Spaudimas sumažinti kainas
2022 m. infliacijos lygis Lenkijoje siekė 14,4 proc. Nors vaistų brangimas buvo mažesnis už infliaciją, nereceptiniai vaistai pabrango 8,6 proc., kompensuojami receptiniai – 3,3 proc., o nekompensuojami receptiniai – 8,4 proc.
„Lenkijos vyriausybė daro didelį spaudimą visoms farmacijos įmonėms mažinti kainas ir šiemet šiek tiek sumažino vaistų kompensavimo biudžetą: nuo 4,14 mlrd. eurų iki 4 mlrd., – sako A. Norvaišas, – Todėl naujų vaistų pristatymas šiuo metu yra gana sudėtingas. Nenuostabu, kad generinių vaistų įmonės auga. Taip pat Lenkijos farmacijos įmonės, kurias vyriausybė labai remia. Tokio įstatymo nėra, bet jei į rinką įeinate su nauju produktu, geriau jį pagaminti Lenkijoje arba bent jau ten atlikti tyrimus.“
ES sankcijos stabdo atsigavimą
Lenkijos rinkoje pastebimi popandeminiai simptomai: tam tikrų vaistų trūkumas, kintanti paklausa, augantis specializuotos medicinos poreikis, apleistos ligos, tokios kaip diabetas, pulmonologija, kardiologija, o ypač – onkologija.
„Be to, ES baudžia Lenkiją už vidaus politiką, susijusią su teisės sistema. Dėl to ES lėšos atsigavimui po pandemijos atidedamos, kai kitos šalys jas naudoja jau seniai“, – sako A.Norvaišas.
Optimizmo nėra daug, nes Lenkijos vyriausybė svarsto galimybę įvesti naujus mokesčius farmacijos įmonėms.
Pasak „Norameda“ vadovo Lenkijoje, dar viena Lenkijos sprendžiama problema – gydytojų trūkumas. Dėl to buvo imtasi tam tikrų priemonių: jei iki 2015 metų aukštųjų mokyklų, ruošiančių gydytojus, buvo tik 12, dabar jų yra 24, o 2023 metų jų bus net 27–28. Tad šiemet laukiama pirmoji naujų abiturientų banga.
„Norameda“ Lenkijoje
„Norameda“ pajuto tiesioginį pastarojo meto Lenkijos rinkos iššūkių ir tendencijos mažinti išlaidas poveikį. Deja, po kelių mėnesių sunkaus darbo vyriausybė nepaisė urologijos pacientams skirto produkto dėl „mažo poveikio visuomenei“ – nors ir gyvybiškai svarbaus, bet per daug nišinio.
„Vis dėlto su hospitaliniais vaistais mums sekasi gerai, ypač onkologijoje. Aš ypač džiaugiuosi „SteriPharm“produktų linija, skirta šeimos planavimui ir sveikatai: papildai moterims prieš nėštumą, jo metu ir po jo, žindymui ir pagalbai nuo vėmimo, o taip pat net ir vyrų vaisingumo didinimui“, – sako A. Norvaišas.
„Norameda“ atstovas daug vilčių deda ir į ilgalaikį bendradarbiavimą su vaistų nuo Parkinsono ligos pradininku – tikimasi, kad produktas savo laiku pateks į Lenkijos rinką.
Iki metų pabaigos „Norameda“ krepšelį turėtų papildyti dar keli nauji hospitaliniai produktai.
„Mes taip pat stebime medicinos atstovų renesansą. Nors perėjimas prie elektroninių sistemų buvo didžiulis, tiesioginis kontaktas su gydytojais pasirodė esąs žymiai veiksmingesnis, nes gydytojai yra alkani reguliaraus bendravimo“, – sako A. Norvaišas
Vasario 28-oji – Retų ligų diena. „Norameda“ Specialiosios paskirties vaistų padalinio įkūrėja ir vadovė Sandra Ivanauskienė dalinasi savo mintimis.
„Retos ligos pasaulinio dėmesio sulaukė tik pastaraisiais dešimtmečiais, nors jos žmoniją lydi taip pat ilgai, kaip ir bet kuri kita sveikatos būklė.
Lietuvoje Retų ligų diena pirmą kartą buvo minima 2008 m. vasario 29 d. Tai „reta diena“, kuri pasitaiko tik kartą per ketverius metus. Taigi, turime dar tik 15-ąją Retų ligų dieną ir galime didžiuotis tuo, kad per trumpą laikotarpį retų ligų gydymo raida ir pažanga buvo neįtikėtina.
Kai kurios retosios ligos gali būti sėkmingai gydomos, tačiau net jei gydymas dar neišrastas, anksti diagnozavus galima laiku imtis priemonių simptomams palengvinti, užkirsti kelią progresavimui ir išvengti komplikacijų, taip pagerinant paciento ir jo šeimos gyvenimo kokybę“, – pasakoja S. Ivanauskienė.
Tik 5% retų ligų turi patvirtintą gydymą. Be to, tik nedidelė dalis vaistų, skirtų retoms ir labai retoms ligoms gydyti, yra įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
„Džiaugiamės galėdami dalyvauti šiame procese ir darome viską, kad šis skaičius augtų“, – sako padalinio vadovė.
Šiandien virtualūs tinklai visose Europos šalyse jungia daugiau nei 900 pažangiausių Europos referencinių centrų daugiau nei 300 ligoninių. Šiuose tinkluose kasmet gydoma daugiau nei 700 000 retomis ir sudėtingomis ligomis sergančių pacientų. Lietuva sėkmingai dalyvauja ES referencinių centrų tinkle, o mūsų šalies universitetinėse ligoninėse kuriasi retų ligų kompetencijos centrai.
„Vienas iš įmonės tikslų – kiek įmanoma labiau įtraukti savo gydytojus į tarptautinę bendruomenę, kurioje jie galėtų ne tik pasimokyti vieni iš kitų patirties, bet ir pasidalinti savo patirtimi ir taip prisidėti prie pažangos kūrimo ir skatinimo retų ligų gydymui.
Tai leidžia pajusti reikšmingą savo darbo prasmę ir misiją“, – apibendrina S. Ivanauskienė.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais. Jei Jūs sutinkate su šiems tikslams naudojamais slapukais, spauskite "sutinku" ir toliau naudokitės svetaine.
This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. These cookies ensure basic functionalities and security features of the website, anonymously.
Cookie
Duration
Description
cookielawinfo-checkbox-analytics
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Analytics".
cookielawinfo-checkbox-functional
11 months
The cookie is set by GDPR cookie consent to record the user consent for the cookies in the category "Functional".
cookielawinfo-checkbox-necessary
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookies is used to store the user consent for the cookies in the category "Necessary".
cookielawinfo-checkbox-others
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Other.
cookielawinfo-checkbox-performance
11 months
This cookie is set by GDPR Cookie Consent plugin. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Performance".
viewed_cookie_policy
11 months
The cookie is set by the GDPR Cookie Consent plugin and is used to store whether or not user has consented to the use of cookies. It does not store any personal data.
Functional cookies help to perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collect feedbacks, and other third-party features.
Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.
Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.
Advertisement cookies are used to provide visitors with relevant ads and marketing campaigns. These cookies track visitors across websites and collect information to provide customized ads.
